Vojtech Zamarovský

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Voitechas Zamarovskis
svk. Vojtech Zamarovský
ček. Vojtěch Zamarovský
Vojtech Zamarovský.jpg
Voitechas Zamarovskis
Gimė: 1919 m. spalio 15 d.
Trenčynas, Slovakija Slovakija (Čekoslovakija)
Mirė: 2006 m. liepos 26 d. (86 metai)
Praha, Čekija Čekija
Veikla: rašytojas
Žinomas už: Knygos apie Viduržemio jūros regiono senovės tautas
Commons-logo.svg Vikiteka: Vojtech ZamarovskýVikiteka
Namas Trenčyne, kur gimė V. Zamarovskis

Voitechas Zamarovskis (svk. Vojtech Zamarovský, ček. Vojtěch Zamarovský; g. 1919 m. spalio 15 d. Trenčyne – m. 2006 m. liepos 26 d., Prahoje) – slovakų ir čekų rašytojas, daugelio istorijos mokslo populiarinimo darbų autorius, senovės civilizacijų (Senovės Graikijos, Romos, Egipto, Mesopotamijos, Šumero, Hetitų imperijos) istorijos tyrinėtojas, vertėjas iš anglų, vokiečių, prancūzų ir lotynų kalbų. Vienas iš dokumentinės prozos pradininkų Čekoslovakijos literatūroje.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

V. Zamarovskis studijavo Bratislavoje ir Prahoje teisę ir ekonomiką. Po to persikėlė į Prahą, kur dirbo įvairiose pareigose valstybinėse įstaigose. Jam buvo suteiktas teisės daktaro laipsnis.

Priklausė Čekoslovakijos komunistų partijai. 2007 m. buvo demaskuotas kaip slaptosios policijos informatorius nuo 1962 m.[1], nors jo nepriklausymą saugumo žinybai liudijo istorikas Pavelas Dvoržakas.

Paskutiniaisiais gyvenimo metais sirgo Parkinsono liga, o du mėnesius prieš mirtį buvo komos būsenoje.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 1956 m. buvo atsidėjęs vien knygų rašymui. Jo kūryba susijusi daugiausiai su Viduržemio jūros regiono senovės tautų gyvenimo istorija. Rašė slovakų ir čekų kalbomis. V. Zamarovskio kūriniai išversti į daugelį pasaulio tautų kalbų, taip pat ir į lietuvių kalbą.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Bohovia a hrdinovia antických bájí, 1969 (Senovės mitų dievai ir didvyriai);
  • Bohovia a králi starého Egypta, 1986 (Senovės Egipto dievai ir karaliai);
  • Dejiny písané Rímom, 1971 (Istorija, parašyta Romoje);
  • Grécky zázrak, 1974 (Graikijos stebuklas);
  • Ich veličenstvá pyramídy, 1977 (Jų didenybės piramidės);
  • Na počiatku bol Sumer, 1966 (Pradžioje buvo Šumeras);
  • Objavenie Tróje, 1962 (Trojos atradimas);
  • Vzkriesenie Olympie, 1978 (Olimpijos atgimimas);
  • Za siedmimi divmi sveta, 1960 (Septyni pasaulio stebuklai);
  • Za tajemstvím říše Chetitů, 1961 (Hetitų imperijos paslaptys).[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]