Vladas Skorupskis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Vladas Skorupskis (1895 m. rugsėjo 29 d. Šniponyse1981 m. gegužės 20 d. Karmėlavoje) – Lietuvos karinis ir valstybės veikėjas, pulkininkas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Baigė 7 gimnazijos klases. 1914 m. prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui mobilizuotas, tarnavo Rusijos imperijos kariuomenės daliniuose pradžioje vokiečių fronte, o nuo 1916 m. turkų fronte. Kaukaze baigė Aukštuosius karininkų kursus. 1917 m. dalyvavo ekspedicijoje prieš kurdus Kurdistane, 1918 m. sąjungininkų kariuomenėje kovojo su bolševikais.

1919 m. Lietuvos kariuomenės savanoris, 1-ajame pėstininkų pulke tarnavo kuopos vadu, greitai paskirtas bataliono vadu ir pulko vado padėjėju. Dalyvavo kovose su bolševikais, kai buvo vykdoma Kurklių-Panevėžio operacija, vėliau Kupiškio-Utenos operacija‎ užimant Kurklius, Uteną ir Daugailius. Už sėkmingas kovas apdovanotas Vyčio Kryžiumi.

Nuo 1919 m. rugpjūčio 24 d. 1-ojo pėstininkų pulko vadas, vadovavo pulkui kovose su bermontininkais. 1919 m. lapkričio 22 d. išlaisvino Radviliškį. Už Radviliškio kautynes atskiru Lietuvos Prezidento aktu apdovanotas Vyčio Kryžiumi su kardais ir įrašu „Už Radviliškį“. 1920 m. rugsėjo – lapkričio dalyvavo kovose su Lenkijos kariuomene. 1921 m. su pulku perėjo į Širvintų rajoną saugoti Lietuvos ir Lenkijos demarkacijos linijos.

19241926 m. studijavo Prahos Generalinio štabo akademijoje, kurią baigęs paskirtas Aukštųjų karininkų kursų mokymo dalies vedėju. Vienas 1926 m. gruodžio 17 d. valstybės perversmo organizatorių, valdybos pirmininkas.

Po perversmo trumpai ėjo Vyriausiojo štabo viršininko pareigas, vėliau Vyriausiojo štabo administracijos valdybos viršininkas, Aukštųjų karininkų kursų viršininkas ir karo mokslo valdybos viršininkas. Kurį laiką buvo kariniu atašė Italijoje ir nuo 1929 m. spalio mėn. Prancūzijoje. 1930 m. išėjo į atsargą, gyveno Širvintų valsčiuje, rašė populiarias karines knygas jaunuomenei.

1946 m. suimtas, kalėjo Sibire, 1955 m. buvo paleistas. 1958 m. grįžo į Lietuvą.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • La resurrection d’un peuple (1918–1927 m.) (Kaunas, 1930 m.)
  • Per aukas ir pasišventimą laimėjome (Kaunas, 1933 m.)
  • Karas už Lietuvos laisvę (19141934 m.) (Kaunas, 1934 m.)
  • Drąsa – laimėjimo pagrindas (Kaunas, 1936 m.)