Vladas Žulys
| Vladas Žulys | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1928 m. vasario 1 d. Dirvoniškis,  Lietuva
|
| Mirė | 2013 m. lapkričio 28 d. (85 metai) Noreikiškės, Lietuva
|
| Palaidotas (-a) | Tabariškių kapinės |
| Veikla | kalbininkas |
| Pareigos | profesorius |
| Alma mater | Vilniaus universitetas |
Vladas Žulys (1928 m. vasario 1 d. Dirvoniškis – 2013 m. lapkričio 28 d. Noreikiškės) – lietuvių kalbininkas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1951 m. pradėjo studijuoti Vilniaus universiteto Filologijos fakultete, bet netrukus sovietų saugumo buvo suimtas, tardytas ir nuteistas už nutylėtą tėvo bendradarbiavimą su partizanais. Kalėjo Krasnojarsko lageryje. Grįžęs į Lietuvą iki 1954 m. dirbo Rumokų bandymų stotyje. Baigė Vilniaus universitetą ir 1959–1961 m. dirbo mokytoju Arminuose. Nuo 1964 m. dėstė Vilniaus universiteto Kauno humanitariniame fakultete, 1965–1966 m. ėjo Filologijos katedros vedėjo pareigas, 1992 m. dirbo ir Vytauto Didžiojo universitete. 1991 m. tapo habilituotu mokslų daktaru ir pradėjo profesoriauti.[1]
Nagrinėjo J. Rėzos raštų leksiką, įvairius teorinius lietuvių kalbos gramatikos klausimus, paskelbė straipsnių apie A. Kojalavičiaus‑Vijūko lotyniškąją Lietuvos istoriją, dabartinę lietuvių kalbą. „Vilniaus universiteto istorijos“ (t. 1 1976) vienas autorių. Sukūrė eilėraščių (rinkinys „Ir paslaptis esi“, 1998).[1]
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 A. Sabaliauskas (2018-09-12, red. 2021-12-16). T. Paulauskytė (red.). „Vladas Žulys“. VLE. Nuoroda tikrinta 2024-03-29.
{{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes:|date=(pagalba)CS1 priežiūra: numeric names: authors list (link)