Vitalijus Karpačiauskas
Vitalijus Karpačiauskas | |
---|---|
Gimė | 1966 m. liepos 6 d. Panevėžys |
Tautybė | lietuvis |
Sutuoktinis (-ė) | Indra |
Veikla | boksininkas, treneris |
Alma mater | Kūno kultūros institutas (1991 m.) |
Žinomas (-a) už | Vitalijaus Karpačiausko vardo bokso turnyras |
Vitalijus Karpačiauskas (g. 1966 m. liepos 6 d. Panevėžyje) – Lietuvos boksininkas (pirmojo, antrojo pusvidutinio ir pirmojo vidutinio svorio kategorijos), treneris. Daugkartinis Lietuvos čempionas, Europos čempionas, daugelio tarptautinių turnyrų nugalėtojas, olimpietis, Vitalijaus Karpačiausko taurės, dėl kurios varžomasi tarptautiniame bokso turnyre Panevėžyje, steigėjas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Baigęs vidurinę mokyklą, V. Karpačiauskas buvo pašauktas atlikti karinę tarnybą sovietinėje armijoje, desantininkų dalinyje. Pusantrų metų panevėžietis tarnavo Kauno dalinio sporto kuopoje, o likusį pusės metų laikotarpį – Moldavijoje.
1991 m. baigė Kūno kultūros institutą. 1998 m. buvo vienas iš V. Karpačiausko bokso turnyro taurės steigėjų. 1998-2004 m. dirbo versle, nuo 2005 m. - Panevėžio kūno kultūros ir sporto centro bokso treneriu.
Žmona Indra – medikė, dviračių sporto klubo kineziterapeutė.
Sporto pasiekimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pradėjo treniruotis trylikos metų pas trenerį Julių Kibą. Studijų laikotarpiu KKI bei vėliau jį treniravo Nikolajus Jerofejevas, Henrikas Virpša. Pirmoji pasiekta pergalė – SSRS jaunučių bokso turnyro nugalėtojas (14 metų). Jaunučių grupėje iškovojo 28 pergales. 1981 m. Jonavoje iškovojo jaunių bokso čempiono vardą, 1982–1983 m. – jaunimo čempionas. Praėjo visas svorio kategorijas nuo pačių lengviausių iki 67 kg. 1990 m. tapo Baltijos šalių čempionas.
1993 m. tapo Europos vyrų bokso čempionu (Bursa, Turkija). Lietuvai tai buvo pirmoji pergalė po 22 metų pertraukos (1971 m. čempionu tapo Juozas Juocevičius). Tais pačiais 1993 m. Tamperėje (Suomija) Pasaulio pirmenybių sidabro medalininkas ir 1995 m. Berlyne (Vokietija) Pasaulio čempionato bronzos medalio laimėtojas.
V. Karpačiauskas dalyvavo Barselonos 1992 m. (6-8 vietos) ir Atlantos 1996 m. vasaros olimpinėse žaidynėse (9-16 vietos).
Buvo 7 kartus Lietuvos čempionas: 1986, 1988, 1990, 1991, 1993, 1995, 1996 Lietuvos čempionas. Dalyvavo ir nugalėjo daugelyje tarptautinių turnyrų. Sėkmingai boksavosi Lenkijos (Bialystoko „Gvardijos“ ir Poznanės „Olimpijos“ klubai) ir Vokietijos (Šverino klubas) komandiniuose čempionatuose: Bundeslygos ringuose ir per dvejus metus nepralaimėjo nė vienos kovos, tapęs Europos čempionu buvo išrinktas geriausiu Lenkijos sportininku tarp legionierių.[1]
Palikti didįjį ringą po aštuoniolikos metų įtemptų treniruočių V. Karpačiauskas nusprendė 1996 m. Ta proga Panevėžyje buvo surengtas ne tik Lietuvos bokso čempionatas, bet ir boksininko išleistuvės. Tuomet iškovojo dar vieną šalies aukso medalį ir kaip nugalėtojas atsisveikino su didžiuoju sportu.
1993 m. buvo išrinktas Geriausiu Lietuvos sportininku. Ringe turėjo 380 kovų, iš kurių 340 laimėjo.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Vitalijus Karpačiauskas Lietuvos sporto enciklopedijoje
- Vitalijus Karpačiauskas (boksopasaulis.lt) Archyvuota kopija 2012-04-13 iš Wayback Machine projekto.
- Vitalijus Karpačiauskas (sports-reference.com) Archyvuota kopija 2009-12-21 iš Wayback Machine projekto.
Apdovanojimai | ||
---|---|---|
Prieš tai: Romas Ubartas |
Geriausias Lietuvos sportininkas 1993 |
Po to: Raimundas Mažuolis |