Virtinis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Centrinės Azijos virtinis – manti.

Virtinis (angl. dumpling) – daugumoje pasaulio virtuvių paplitusi tešlos patiekalų grupė, kuriai priskiriami patiekalai dažniausiai gaminami su įdaru ir patiekiami su kokiu nors padažu. Tešlą dažniausiai sudaro miltai, duona ar bulvės, o įdarai ir virtinio forma skiriasi priklausomai nuo regiono. Dažniausi paruošimo būdai – virimas, kepimas ar virimas garuose.

Lietuviška virtuvė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuviškoje virtuvėje gausu įvairių formų virtinių. Didžiausią įtaką lietuviškiems virtiniams padarė kaimyninės Rytų Europos (ruginių miltų virtiniai) ir Skandinavijos (bulviniai virtiniai) šalys. Labiausiai paplitusios virtinių grupės – koldūnai, ežiukai, virtiniai, cepelinai. Dažniausiai patiekiami su grietine, spirgais, sviestu. Saldūs virtiniai dažnai valgomi su uogiene.

Afrikietiška virtuvė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vakarų Afrikos virtuvėje tešlai dažniausiai naudojami fermentuoti kukurūzų miltai. Dažniausiai patiekiama su žuvimi, sriuba arba kaip atskiras patiekalas su pipirų padažu. Labiausiai paplitę Vakarų Afrikos virtiniai – kormi, banku. Pietų Afrikoje labiausiai paplitę saldūs virtiniai, o Etiopijos virtuvėje virtiniai gaminami iš miežinių miltų.

Lotynų Amerikos ir Karibų virtuvė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Labiausiai paplitę virtiniai Lotynų Amerikoje yra iš Ispanijos kilę – empanada. Argentinietiškoje virtuvėje empanados tradiciškai įdaromos vištienos ar veršienos įdaru su paprika ir kuminas, o tešla pagaminta iš ruginių miltų. Venesueloje labiau paplitusios kukurūzinių miltų empanados.

Karibų regiono virtiniams didesnę įtaką turėjo Afrikos virtuvės virtiniai. Jamaikoje plačiai paplitę iš Vakarų Afrikos kilę garinami virtiniai.

Europietiška virtuvė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ukrainietiški virtiniai su vyšniomis.

Rytų Europos virtuvėje labiausiai paplitę verdami virtiniai pagaminti iš ruginių miltų. Patiekiami saldžiai arba su mėsos įdaru. Tradiciškai valgomi su sviestu ar grietine. Lenkų ir baltarusių virtuvėje virtiniai taip pat patiekiami sriuboje. Iš to kilo ir žydų virtuvės patiekalas kreplač.

Italų virtuvėje virtiniai dažniausiai gaminami iš makaronų tešlos. Įdarui naudojamas sūris, grybai, špinatai, jūros gėrybės, mėsa. Patiekiami su pomidorų ar jūros gėrybių padažu. Labiausiai žinomi italikų virtinių variantai – ravioliai, tortelini, gnoči.

Skandinaviškoje virtuvėje paplitę bulviniai virtiniai. Bulvių masė tradiciškai maišyta su ruginiais miltais ir patiekti su kiaulienos, svogūnų įdarais.

Tradicinėje britų virtuvėje virtiniai buvo gaminami iš paprastos ruginės tešlos ir verdami bei patiekiami troškinyje.

Centrinės Europos virtuvėje didžiausią įtaką darė Vokietijos regionų virtiniai. Neretai naudoti manų miltai ir virta vandenyje. Dažniausiai gaminti su mėsos įdaru. Virtiniai su kepenų įdaru tradiciškai patiekti su sriuba. Regionas taip pat išsiskiria virtiniais iš duonos tešlos.

Azijos virtuvė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kiniškas uontonas.

Rytų Azijos šalyse dažnas šventinis patiekalas. Labiausiai paplitę virtiniai sriuboje. Dažnai gaminami su kito skonio skystos sriubos įdaru, mėgstami kiaulienos, veršienos, jūros gėrybių įdarai. Paplitę ir kepti virtiniai (pavyzdžiui japoniška gijoza). Tešla neretai gaminama iš ryžių.

Indiškoje virtuvėje dažniausiai patiekiamas su daržovių padažu arba valgomi su troškiniu. Išsiskiria didele naudojamų prieskonių gausa.