Fufu

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Fufu gamybos procesas Toge

Fufu (pranc. Foufou) – Vakarų Afrikoje, o ypač Gvinėjos įlankos virtuvėje (pietų Dramblio Kaulo Krantas, Gana, Togas, Beninas, Nigerija, vakarų Kamerūnas), paplitęs valgis, tiršta košė, gaminama daugiausiai iš manijoko arba jamso.

Gaminimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Fufu gaminti yra naudojami vietiniai šakniavaisiai ar kiti krakmolingi produktai. Senovėje tai buvo jamsas ir taro bulvė, vėliau juos papildė iš Rytų Afrikos atkeliavęs bananas, o nuo XVI a. – portugalų iš Amerikos atvežtas manijokas[1]. Gaminant tradiciniu būdu, virti produktai yra sudedami į medinę piestą ir gerą pusvalandį trinami grūstuvu, kol gaunama košė. Trinant ji kartais vartoma, įpilama nuoviro.

Pastaruoju metu fufu gali būti gaminamas ir iš jau paruoštų, parduotuvėse perkamų manijoko miltų (gari), kurie verdami vandenyje ir energingai maišomi. Manijoką gali papildyti kukurūzų miltai, manų kruopos, trinti bananai[2]. XXI a. pradžioje buvo išrastas specialus fufu gaminimo aparatas, kuris dar labiau palengvino gamybą.

Paruoštas fufu rankomis formuojamas į nedideles porcijas, patiekiamas kartu su tirštais padažais, troškiniais ar sriubomis. Valgomas rankomis, atsignybiant nedidelius gabaliukus ir mirkant į padažą.

Paplitimas ir įvairovė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Fufu su žemės riešutų sriuba

Kadangi žodis fufu yra kilęs iš akanų kalbos žodžio, reiškiančio „trinti, maišyti“, manoma, kad patiekalas susiformavo tarp akanų genčių dabartinės Ganos teritorijoje. Iš čia jis vėliau paplito po visą Gvinėjos įlankos pakrantę, o vėliau ir į šiaurę – Sahelio zoną.

Ganoje ir gretimose šalyse (Dramblio Kaulo Krante, Toge, Benine) fufu dažniausiai yra baltas. Jis tiekiamas su įvairiais troškiniais nkwan, padarytais iš palmių riešutų, žemės riešutų, aštria pipirų sriuba, okros patiekalais[3].

Rytų Nigerijoje paplitęs fermentuotos fufu variantas, vadinamas akpu (akpụ). Ją gaminant, manijoko šakniagumbiai kelias dienas rauginami vandenyje, kol suminkštėja. Tada jie nukošiami ir nuspaudus visą vandenį trinami. Suformuoti košės gabalai trumpai kaitinami, o paskui vėl trinami. Tada dar kartą formuojamos porcijos valgymui[4]. Akpu dažnai patiekiamas su egusi sriuba.

Kartu su Afrikos vergų prekyba fufu gamybos tradicija buvo pervežta į Karibų šalis. Kuboje ji yra vadinama fufú, Dominikos Respublikoje – mangu, Puerto Rike – mofongo, Haityje – tomtom, Antigvoje – fungi, Barbadose – kuku.

Panašūs patiekalai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „A review of cassava in Africa with country case studies on Nigeria, Ghana, the United Republic of Tanzania, Uganda and Benin“. www.fao.org. Retrieved 2018-04-22.
  2. "What is Fufu, the West African Delicacy? ". www.finedininglovers.com. Retrieved 2022-09-17.
  3. Wheatley, Christopher (1997). Metodos para agregar valor a raices y tuberculos alimenticios: manual para el desarrollo de productos. CIAT. p. 17. ISBN 9589439896.
  4. „How To Make Fufu From Scratch (Nigerian Fufu)“. My Active Kitchen. 2021-02-17