Virbalgirio miškas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Virbalgirio botaninis-zoologinis draustinis
botaninis-zoologinis draustinis
Kelias pro Virbalgirį
Kelias pro Virbalgirį
Vieta: Virbalio seniūnija, Vilkaviškio rajonas, Lietuvos vėliava Lietuva
Žemėlapis rodantis Virbalgirio botaninis-zoologinis draustinis vietą.
Virbalgirio botaninis-zoologinis draustinis
Koordinatės: 54°36′06″ š. pl. 22°48′34″ r. ilg. / 54.60167°š. pl. 22.80944°r. ilg. / 54.60167; 22.80944Koordinatės: 54°36′06″ š. pl. 22°48′34″ r. ilg. / 54.60167°š. pl. 22.80944°r. ilg. / 54.60167; 22.80944
Plotas: 3,67 km²
Įkurtas: 1960 m.

Virbalgirio miškas – miškas Lietuvoje, Sūduvoje, Vilkaviškio rajone, 3 km į pietus nuo Virbalio. Visą plotą apima Virbalgirio botaninis-zoologinis draustinis, įsteigtas 1960 m. Plotas 3,67 km². Priklauso Marijampolės miškų urėdijos Pajevonio girininkijai.

Paviršius kalvotas, įlomės užpelkėjusios. Dirvožemiai – velėniniai karbonatiniai išplauti ir sujaurėję priemoliai. Prateka Rausvės intakas Paviržupė.

Medynai:

Tai didžiausias Lietuvoje liepynas. Kitur liepos auga mišriai su ąžuolais, skroblais, drebulėmis. Saugoma gausi ir įvairiarūšė miško gyvūnija.[1] Miške sutinkami šernai, stirnos, kiškiai, lapės, opšrūs, usūriniai šunys.[2], žvirbliniai paukščiai, suopiai. Auga 496 aukštesniųjų augalų rūšys (iš jų – 53 samanų). Iš retųjų augalų miške auga miškinė lelija, meškinis česnakas, dirvinis česnakas, kiaušininė dviguonė, dvilapė blandis, mėlynasis palemonas, paprastasis sausažiedis.[3]

Mišką kerta kelias  5102  VirbalisVištytis . Greta įsikūrę Virbalio Miesto Laukai, Navadolė, Vaišvilai.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Virbalgirio miškasLietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 288 psl.
  2. Algirdas BrukasVirbalgirio miškas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 572–573 psl.
  3. Vladislava Balčiūninė. Virbalgirio draustinis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 572 psl.
Šviesus plačialapių miškas be pomiškio Virbalgiryje