Viršgarsinis transportinis lėktuvas
Viršgarsinis transportinis lėktuvas – orlaivių tipas, skirtas gabenti keleivius greitesniu už garso greitį. Iki šiol tik du tokio tipo lėktuvai gabeno keleivius – rusų „Tupolev Tu-144“ ir prancūzų „Concorde“. Paskutinis „Tu-144“ keleivinis skrydis įvyko 1978 m., iki 1999 m. jį dar naudojo NASA. Paskutinis „Concorde“ komercinis skrydis įvyko 2003 m. spalio mėnesį. Nuo to laiko nei vienas viršgarsinis lėktuvas nebuvo pradėtas naudoti.
Viršgarsiniai transportiniai lėktuvai visada buvo įvairių dizaino studijų dėmesyje. Šio tipo orlaiviai turi kelis didžiausius sunkumus – sukeliamas didelis triukšmas, didelės išlaidos, brangios eksploatavimo sąnaudos, didelis svoris, didesni skraidymo kaštai vienam keleiviui lyginant su įprastais keleiviniais orlaiviais. Nepaisant šių iššūkių, „Concorde“ sėkmingai veikė rinkoje daugiau nei 27 metus.[1]
Naudoti viršgarsiniai lėktuvai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Concorde[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Iš viso buvo pagaminta 20 „Concorde“ lėktuvų, įskaitant 2 prototipus ir 2 priešprodukcinius lėktuvus. 8 lėktuvai vykdė nuolatinius skrydžius iki 2003 m. balandžio. Po 2000 m. liepos 25 d. avarijos Paryžiuje, dėl didelių eksploatacijos sąnaudų ir kitų faktorių, šių lėktuvų buvo atsisakyta, o paskutinį kartą į orą pakilo 2003 m.
Tupolev Tu-144[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Iš viso buvo pagaminta 16 „Tu-144“ lėktuvų. 17-tas (registracijos Nr. 77116) nebuvo pabaigtas. Garso greitį viršijo 1969 m. birželio 5 d. ir jau tų pačių metų liepos 15 d. tapo pirmuoju viršgarsiniu keleiviniu lėktuvu, pasiekusiu 2 machų ribą ir greičiausiu oro laineriu istorijoje.