Viltis (vaistinė)

Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.

4°53′52″š. pl. 23°54′17″r. ilg. / 4.897885°š. pl. 23.904745°r. ilg. / 4.897885; 23.904745

Vaistinė „Viltis“
Vieta	Kaunas, Laisvės al. 100
Statusas	Veikiantis
Statybų pabaiga	1953
Atidarymas	1958
Aukštų sk.	5

Kauno vaistinė „Viltis“ (pradžioje „Kauno vaistinė nr. 63“, Kaunas, Laisvės al. 100) atsirado pirmame daugiabučio namo, projektuoto Jokūbo Pero ir pastatyto 1953 metais, aukšte. 5 aukštų namas yra tipiško tų metų stiliaus: monumentalaus mastelio, dekoruotas piliastrais, augalinės ornamentikos kapiteliais, vainikuojančiu karnizu. Pats namas buvo pastatytas vietoje Antrojo pasaulinio karo metu sugriauto dviejų aukštų namo (vėliau užstatytas ir trečias aukštas), kur tarpukario metais buvo įsikūrusios pašto, telegrafo ir telefono patalpos, o caro laikais (1865-1918) buvo Kauno gubernijos iždinė.

Iš pradžios vaistinės vidus buvo įrengtas pagal puošnią stalinistinio neoistorizmo estetiką, vėliau buvo perdarytas į minimalistinį 1960-ais stilių. O 1984-ais vaistinė buvo perkurta į naują manieristinį, arba, kaip jį įvardina V. Petrulis, „socialistinio postmodernizmo“^[1] interjerą, sukurtą Jono Maciulevičiaus, su neįprastomis, stilizuotomis į modernizmą stiklinėmis lempomis – varvekliais – lubose, ir spintomis su uždėtiniais medžio ir plastiko bareljefais, imituojančiais XIX a. stilistiką.

Šiam interjerui Antanas Kmieliauskas (1932–2019) nutapė didžiąją vaistinės puošmeną, freską „Viltis“. 1940 m. vaistinė buvo pervadinta „Kauno vaistine nr. 63“ (ankstesnis pavadinimas nežinomas). „Vilties“ vardas vaistinei buvo suteiktas 1982 metais. Pati vaistinė atidaryta 1925 metais ir per savo gyvavimo laiką tris kartus kraustėsi į įvairias patalpas Laisvės prospekte. Dabartinėse patalpose ji įsikūrė, pasak skirtingų šaltinių, 1958 arba 1967 m. Šiuo metu buvusioje vaistinės farmacijos laboratorijoje veikia arbatinė.