Vilniaus šv. Tichono Zadonskio koplyčia
54°39′57″š. pl. 25°17′46″r. ilg. / 54.66577°š. pl. 25.29605°r. ilg.
 | |
|---|---|
| |
| Rusiškas pavadinimas | Пещерная церковь Св. Тихона Задонского |
| Savivaldybė | Vilniaus savivaldybė |
| Gyvenvietė | Vilnius |
| Adresas | Liepkalnio g. 19 |
| Statybinė medžiaga | tinkuotas mūras |
| Pastatyta | 1914 m. |
Vilniaus šv. Tichono Zadonskio koplyčia – stačiatikių koplyčia, stovinti Vilniuje, Liepkalnio stačiatikių kapinėse, 100 m į šiaurę nuo Šv. Eufrosinijos Polockietės cerkvės, 60 m į pietryčius nuo Šv. Jurgio koplyčios. Tituluojama šventojo Tichono Zadonskio (1724-1783), tarnavusio Zadonsko vienuolyne, vardu. Buvusi cerkvė.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1843 m. šioje vietoje buvo įrengta žinomo pirklio ir kapinių mecenato Tichono Zaicevo kapavietė. Statinys priminė grotą smėlėtoje kalvoje: takas kilo iš įdubos tarp dviejų aukštumų ir baigėsi didele akmenine pusapvale arka.[1] Tichono Zaicevo kapo rūsys buvo išplėstas iš vidaus ir paverstas šventykla. Išvaizda pasikeitė nedaug – virš arkos pastatytas tik nedidelis kupolas ir stačiatikių kryžius.[1]
1914 m. kapavietėje buvo įrengta ir šventojo Tichono Zadonskio garbei pašventinta antroji Šv. Eufrosinijos kapinių cerkvė. Ji veikė iki 1960 m., po to sovietų valdžia ją uždarė ir pavertė sandėliu. 1987 m. grąžinta stačiatikiams. Koplyčioje atliekamos laidojimo ceremonijos (statomas karstas su velioniu).[1]
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Germanas Šlevys. Православные храмы Литвы. Свято-Духов Монастыр, Vilnius 2006, ISBN 9986-559-62-6.[1]
