Viktoras Gerulaitis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Viktoras Gerulaitis
Viktoras Gerulaitis LNSO koncerto metu Filharmonijoje, 2015 m.
Gimė 1950 m. vasario 12 d. (74 metai)
Kaunas
Tėvas Karolis Gerulaitis
Sutuoktinis (-ė) Livija Gerulaitienė
Vaikai Eglė
Veikla muzikologas, muzikos švietėjas, laidų vedėjas
Partija 2000 m. Nuosaikiųjų konservatorių sąjunga,
2010 m. Krikščionių partija,
2020 m. Nacionalinis susivienijimas
Alma mater 1980 m. LSSR konservatorija

Viktoras Gerulaitis (g. 1950 m. vasario 12 d. Kaune) – Lietuvos muzikologas, muzikos švietėjas, pedagogas, radijo ir televizijos laidų, koncertų vedėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė lietuvių kalbos ir literatūros bei geografijos mokytojų šeimoje. Brolis dizaineris Jonas Gerulaitis.

1950 m. su tėvais persikėlė į Klaipėdą, privačiai mokėsi skambinti pianinu. 1960 m. apsigyveno Palangoje, įstojo į muzikos mokyklą. Nuo 1964 m. gyvena Vilniuje. Nuo 1973 m. Vilniaus 3-osios muzikos mokyklos muzikos literatūros (istorijos) mokytojas. 1980 m. su pagyrimu baigė LSSR konservatorijos Juozo Gaudrimo klasę.[1]

Nuo 1980 m. LSSR konservatorijos (nuo 2004 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademija) visuotinės muzikos istorijos dėstytojas, nuo 2001 m. docentas. 1986 m. baigė aspirantūrą. 19881989 m. LSSR filharmonijos Vaikų ir jaunimo skyriaus vedėjas. 1991 m. Lietuvos televizijos Muzikos redakcijos vyr. redaktorius. Lietuvos kultūros instituto (nuo 1993 m. Lietuvos kultūros darbuotojų tobulinimosi centras) įkūrimo iniciatorius, 1991–1992 m. direktorius. Vėliau Muzikos švietimo centro ekspertas, savaitraščio „Literatūra ir menas“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas, Nacionalinio operos ir baleto teatro Reklamos ir informacijos skyriaus vedėjas.

19971999 m. Gedimino Vagnoriaus Vyriausybės kanceliarijos patarėjas kultūros klausimais.[2] Nuo 2000 m. liepos 2 d. Nuosaikiųjų konservatorių sąjungos narys. 2000 m. nesėkmingai kandidatavo į LR Seimą, 2004 m. į Europos Parlamentą, 2011 m. į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą.[3][4][5]

Lietuvos radijo laidų 1989–1999 m. „Tautos gaida“, nuo 1999 m. „Likimai“ ir Lietuvos televizijos laidų 1995–2000 m. „Muzikos istorijos“, „Vakaro autografas“, „Klasikos garsai“ autorius ir vedėjas. 1995–1997 m. koncertų ciklo „Alma mater musicalis“ Šv. Jonų bažnyčioje Vilniuje vedėjas. Nuo 1998 m. Šiaurės Lietuvos muzikos festivalio Biržuose, nuo 2002 m. „Dainavos šalies“ muzikos festivalio Alytuje iniciatorius.[6] Tiria muzikos stilių istoriją.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Muzikos stilių raida: istorinė apybraiža. – Vilnius: Muzikos švietimo centras, 1994. – 143 p. – ISBN 9986-603-00-5, LR švietimo ministerijos premija
  • Pavėsinėje su Richardu Wagneriu: neišgalvotos muzikos istorijos / dail. Edita Suchockytė. – Vilnius: Tyto alba, 2011. – 462 p.: portr. – ISBN 978-9986-16-860-7
  • Noveletės. – Vilnius: Tyto alba, 2012. – 172 p. – ISBN 978-9986-16-892-8

Filmografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]