Vidurinis kalnagūbris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Vidurinis kalnagūbris (rus. Срединный хребет) – kalnų grandinė Rusijoje, pagrindinė Kamčiatkos pusiasalyje. Ilgis ~1200 km. Aukštis iki 3621 m (Ičios ugnikalnis). Sudarytas iš kristalinių skalūnų, gneisų, smiltainio ir vulkaninių uolienų. Vidurinį kalnagūbrį sudaro kalnų viršukalnės ir tarp jų plytintys lavos laukai. Daug užgesusių ugnikalnių.[1]

Kalnų šlaituose auga akmeninių beržų, kedrų, alksnių giraitės. Aukštikalnėse vyrauja kalnų tundra.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983.