Vidaus tarnybos kariuomenė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Vidaus tarnybos kariuomenė, VNUS kariuomenė (rus. войска внутренней службы, ВНУС) – Tarybų Rusijos kariuomenės rūšis, skirta saugoti valstybės užnugarį ir pavaldi VČK (operatyviniu požiūriu) ir NKVD (pavaldi administraciškai). Egzistavo 1920 m. rugsėjį – 1921 m. sausį.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

VNUS kariuomenė buvo suformuota DGT 1920 m. rugsėjo 1 d. nutarimu bei RRKT 1920 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. 1735/328.

VNUS kariuomenė buvo sudaryta sujungus šiuos dalinius:

  • sargybos daliniai (караульные части),
  • pafrontės juostos geležinkelių gynybos daliniai,
  • geležinkelio ir vandens kelių milicijos daliniai fronte ir užnugario apygardose,
  • vidaus apsaugos kariuomenė (VOChR kariuomenė).

Buvo suformuotos divizijos, atskirosios brigados ir atskirieji pulkai. VČK uždavinius vykdžiusių junginių ir dalinių etatai buvo suformuoti pagal VČK kolegijos nuostatus. Likusios VNUS kariuomenės etatai (pulko, bataliono, eskadrono, baterijos ir divizijos bei brigados valdybų) buvo paruošti atsižvelgiant į Raudonosios Armijos atitinkamus etatus.

1920 m. rugsėjo 11 d. VNUS kariuomenės sektoriai (perimti iš VOChR kariuomenės organizacijos) buvo pervadinti į atitinkamų karinių apygardų, rajonų ar frontų, kuriuose šie sektoriai veikė, vidaus tarnybos kariuomenės vadų štabus. Buvę sektorių viršininkai tapo VNUS kariuomenės vadais tose apygardose ir pan.
1920 m. lapkričio 1 d. RRKT ir RTFSR NKVD įsakymu vadovauti apygardų VNUS kariuomenei buvo pavesta apygardų kariniams komisarams, kurie kartu buvo pervadinti ir tapo apygardų kariuomenės vadais, o jų padėjėjai tapo apygardų VNUS kariuomenių vadais.

1921 m. sausio 19 d. VNUS kariuomenė (išskyrus VČK dalinius, geležinkelio ir vandens kelių milicijos dalinius) buvo perduoti iš NKVD Raudonajai Armijai. Tai padaryta dėl DVRA skaičiaus mažinimo ir perorganizavimo.

1921 m. kovo 4 d. RRKT įsakymu Nr. 517/80 VNUS šaulių divizijos, atskirieji šaulių brigados ir pulkai buvo pervadinti į atitinkamus lauko junginius ir dalinius. Jų etatai pertvarkyti pagal DVRA šaulių divizijų ir brigadų reikalavimus. Naujieji daliniai gavo numerius iš vieningos DVRA numeracijos sistemos.

Uždaviniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

VNUS kariuomenės uždaviniai:

  • egzistuojančios santvarkos apsauga,
  • ypatingai svarbių valstybės įstaigų, įmonių, krovinių (žaliavos, maisto ir kt.) pervežimų apsauga,
  • ginkluota kova su kontrrevoliucinėmis akcijomis ir banditizmu,
  • transporto ir susisiekimo kalių statinių bei karinio turto apsauga ir gynyba,
  • ginkluotos jėgos panaudojimas užtikrinant žemės ūkio produkcijos apskaitą, konfiskuojant žemės ūkio produktų perteklių,
  • kova su spekuliavimu.

Kartu VNUS kariuomenė buvo veikiančios Raudonosios Armijos rezervas.