Vištidė

Vištidė – vištoms laikyti pritaikyta patalpa su stogu, šalia pristatytu nedideliu tinkliniu aptvaru. Vištoms patalpoje sudarytos sąlygos dėti kiaušinius (yra gūžtos), nakvoti, laisvai ir saugiai vaikščioti lauko aptvare, į kurį negali patekti plėšrūnai. Vištidėje paskleidžiamas sluoksnis kraiko, yra atveriamos angos vėdinti patalpą.

Vištidė gali būti įrengiama tvarto dalyje ar atskiroje stacionarioje patalpoje, o vasaros metu – kilnojamame namelyje aptvertoje teritorijoje. Vištos turi turėti vietą, kur galėtų pasislėpti nuo tiesioginės saulės ar kritulių. Paukščiams išeiti į lauko aptvarą padaroma 30x40 cm anga. Vienai vištai turėtų tekti ne mažiau kaip 4 m² diendaržio ploto. Vištidės plotas priklauso nuo auginamų vištų skaičiaus, įvertinus, kad 1 m² tinkamas laikyti 3–6 suaugusioms vištoms. Pastatomi lesalų loveliai ir girdyklos. Jei vištos laikomos uždarytos vištidėje (pvz., žiemą), kraiku padengiama 30–50 proc. vištidės ploto, nes taip vištoms suteikiama prigimtinė galimybė jame kapstytis. Kraikui tinka smėlis, durpės, pjuvenos, smulkinti šiaudai. Kraikas prižiūrimas, užberiamas naujas sluoksnis, laiku keičiamas. Paukštidėje žiemą optimalų klimatą sudaro 12–16°C temperatūra ir 60–75 proc. drėgmės. Pavojingos kraštutinės temperatūros, sukeliančios paukščių negalavimus, mažinančios dėslumą. Paukštidės grindys turėtų būti su nuolydžiu, tuomet patalpoje bus mažiau drėgmės. Gūžta kiaušiniams dėti įrengiama pakelta virš grindų.

Vienas iš vištidės atributų – laktos, t. y. keliais lygiais iškelti skersiniai strypai paukščių poilsiui. Laktos išdėstomos taip, kad tupėdami paukščiai neterštų vieni kitų. Tarpai tarp laktų dėsliosioms vištoms turi būti nuo 25 iki 30 cm, mišrios produkcijos paukščiams – 30–35 cm. Penkioms vištoms turi tekti 1 m tupėjimo strypo (laktos) ilgio naktį. Po laktomis neturėtų būti kraiko.

Kilnojama vištidė
Namelis su vištomis
Pakelta vištidė
Vištidės viduje

Nuorodos

Vikiteka: Vištidė – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Auginkime vištas patys. delfi.lt
Vištidė. lkz.lt