Verknė

Verknė
Verknė ties Ustronės dvareliu
Ilgis	77,3 km
Nuolydis	130 cm/km
Baseino plotas	703 km²
Vidutinis debitas	5,69 m³/s
Ištakos	Trakų rajonas
Žiotys	Nemunas
Šalys	Lietuva

Vikiteka	Verknė

Verknė – upė pietų Lietuvoje, Trakų ir Prienų rajonuose. Prasideda Galaverknės pavadinimu Trakų rajone, 5 km į vakarus nuo Rūdiškių, Aukštadvario regioniniame parke. Pačiame aukštupyje pratekėjusi Vilkokšnio ežerą įgyja Verknės pavadinimą. Labai vingiuodama teka vakarų, šiaurės vakarų, pietvakarių kryptimi per Sienio, Negasčiaus, Navos ir dar keletą mažesnių ežerų. Įteka į Nemuną 2 km į šiaurės rytus nuo Birštono, aukščiau Birštono kilpos, 285 km nuo Nemuno žiočių. Apie 2 km Verknės žemupio ruožas yra patvenktas Kauno marių.

Didesni intakai: Strūzda, Samė, Adinčiava, Vapsa, Obeltis, Dindžiakė (kairieji), Balina, Lielelė, Guostė, Alšia, Sviedubė (dešinieji).

Verknės vagos vidutinis plotis 10–25 m. Vidutinis srovės greitis 0,3-0,5 m/s, didžiausias (ties Aukštadvariu, Verbyliškėmis, Medeikoniais) 1 m/s. Debitas ties Verbyliškėmis: vidutinis – 5,55 m³/s, didžiausias – 116 m³/s, minimalus – 0,2 m³/s. Verkne pavasarį nuteka 35 %, vasarą 18 %, rudenį 20 %, žiemą 27 % viso metinio upės nuotėkio. Pavasario potvynio metu vandens lygis pakyla iki 1,3 m virš įprastinio vasaros lygio. Verknė užšąla gruodžio pabaigoje, ledas laikosi ~85 dienas. Upės baseine yra ~80 ežerų, kurie sudaro 2 % baseino ploto. Pelkės užima 12 %, miškai 13 % baseino. Verknės aukštupyje gausu požeminių vandenų šaltinių.

Verknė patvenkta dvejose vietose: Aukštadvario HE tvenkinys (nuo 1960 m., 293 ha, 56 km nuo žiočių) ir Jundeliškių tvenkinys (nuo 1958 m., 22 ha, 9 km nuo žiočių). Ties Verbyliškėmis (14 km nuo žiočių) yra įrengtas vandens matavimo postas. Upės aukštupys įeina į Aukštadvario, o žemupys – į Nemuno kilpų regioninius parkus, be to, ruožas nuo Aukštadvario tvenkinio iki Adinčiavos žiočių (13,6 km) priklauso Verknės ichtiologiniam draustiniui^[1]. Prie Verknės ir Nemuno santakos stūkso gamtos paminklas – konglomerato uola, žmonių pavadinta Ožkų Pečium.

Svarbesnės gyvenvietės prie Verknės: Galaverknis, Tolkiškės, Aukštadvaris (Trakų raj.), Vydžionys, Gripiškės, Pikelionys, Verbyliškės, Jundeliškės, Medeikonys (Prienų raj.).

Etimologija

Upėvardžio šaknis tikriausiai verk-, virk- ir sietina su verkti, virkauti („lieti ašaras“; plg. verksnys). Kazimieras Būga šaknimi laikė ver-, kilusią iš indoeuropietiškos šaknies, reiškiančios vandenį.^[2]