Eigulių piliakalnis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Eigulių piliakalnis
Eigulių piliakalnis.JPG
Piliakalnis 2018 m. balandį

Eigulių piliakalnis
Koordinatės
54°55′1″ š. pl. 23°54′55″ r. ilg. / 54.91694°š. pl. 23.91528°r. ilg. / 54.91694; 23.91528Koordinatės: 54°55′1″ š. pl. 23°54′55″ r. ilg. / 54.91694°š. pl. 23.91528°r. ilg. / 54.91694; 23.91528
Savivaldybė Kaunas
Seniūnija Eigulių seniūnija
Aukštis 20 m
Plotas 70 x 60
Priešpilis gyvenvietė
Naudotas X tūkstantmetis pr. m. e. - XIV a.
Žvalgytas 1955
Tirtas 1955 m.

Eigulių piliakalnis, kapinynas ir gyvenvietėspiliakalnis (A320P) ir archeologinis kompleksas Kaune, Eiguliuose, Neries kairiajame krante.

Piliakalnis pasiekiamas vienu būdu iš Jonavos gatvės (ties nr. 154), pagal lankytino objekto rodyklę pasukus į nedidelę Kamajų gatvelę. Už sodybinių sklypų papėdėje įrengtas naujas paminklo ženklas. Antruoju būdu – iš Dusetų gatvės ties Kauno klinikomis. Gatvės gale ties nr. 10 yra nežymus praėjimas ir keli betoniniai laipteliai piliakalnio kryptimi.[1]

Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piliakalnis yra Kauno klinikų rajone (į pietvakarius), upės kranto aukštumos kyšulyje. Iš pietų, vakarų ir šiaurės jį juosia gilios daubos, iš rytų ir pietryčių prieina gretimos aukštumos, nuo kurių piliakalnį skiria apie 50 m ilgio griovys. Aikštelė 70 x 60 m dydžio, nuapvalintais kampais. Jos rytiniame gale supiltas 5–6 m aukščio pylimas.

Aikštelė ir pylimas apardyti per Pirmąjį pasaulinį karą kasant apkasus ir vėlesnių statybų. Joje rasta žiestų puodų, puoštų horizontaliomis lygiagretėmis ir banguotomis linijomis bei įvairiomis įkartomis, šukių, apdegusio molio tinko gabalų, geležinis arbaleto strėlės antgalis.

Manoma, kad ant piliakalnio stovėjo 1379 m. rašytiniuose šaltiniuose minima ir 1382 m. birželio 30 d. per Vokiečių ordino antpuolį sudeginta Eigulių (Egollen) pilis.

Pietinėje piliakalnio dalyje galima atrasti išlikusių, bet vandalų nuniokotų bunkerių, kurių šaunamosios skylės atsuktos į Neries pusę. Gali būti, kad tai buvo ginybinis bunkeris nuo puolimo iš vakarų.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kapinynas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kapinynas yra prie dab. Eigulių kapinių, apardytas. 1935 m. ir 1937-1938 m. kasinėjo Kauno kultūros muziejus, tyrimų vadovas Jonas Puzinas. Ištirta IV a. - VII a. 47 nedegintų ir 4 sudegintų mirusiųjų kapai. Nedeginti mirusieji laidoti duobėse, kai kurių duobių dugne aptikta akmenų. Sudeginti laidoti apskritose duobutėse, jų kaulai išrinkti iš laužo arba supilti kartu su degėsiais. Vyrų kapuose rasta geležinių įmovinių kirvių, ietigalių, peilių, segių, žiedų. Moterų kapuose buvo gausiau papuošalų - apgalvių, šaukštinių ir dėželinių antkaklių, lankinių segių, smeigtukų, juostinių storagalių ir įvijinių apyrankių, daug stiklo, emalio ir gintaro karolių, t. p. darbo įrankių (peilių, ylų, verpstukų).

Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1954 m. ir 1962 m. atliko Lietuvos istorijos institutas, 1989 m. tyrė Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos archeologai.

Gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Į šiaurės rytus nuo kapinių yra akmens ir bronzos amžiaus gyvenvietės. 1948 m., 1952-1953 m. ir 1957 m. Nacionalinis Čiurlionio dailės muziejus (vadovė Rimutė Rimantienė) ištyrė gyvenviečių grupę, buvusią Neries II viršsalpinėje terasoje. Gyvenviečių apatiniuose sluoksniuose rasta vėlyvojo paleolito (X-IX tūkstantmetis iki m.e.) stovyklų liekanų. Rasta židinių žymių, titnaginių svidrinio tipo strėlių antgalių, ilgųjų gremžtukų, rėžtukų, dvigalių skaldytinių, skalūno plokštelė su įraižomis. Kai kurių gyvenviečių viršutiniai kultūriniai sluoksniai priskiriami vėlyvojo neolito Pamarių kultūrai. Juose aptikta 11 židinių, virvelinės ir šiek tiek brūkšniuotos keramikos bei titnago dirbinių.

Smiltyne prie upelio, buvusiose gyvenvietėse, rasta neolito dirbinių: lancetinių ir skersinių antgalių, retušuotų skelčių, nuoskalų, šiek tiek brūkšniuotos keramikos. Neries III viršsalpinėje terasoje (trečioji gyvenviečių grupė) aptikta siaurų retušuotų skelčių, nuoskalų.[2] Radinius saugo Vytauto Didžiojo karo muziejus.

Aplinkiniai piliakalniai[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Jaučakių piliakalnis 22 km
Bernatonių piliakalnis 8 km
Vaidatonių piliakalnis 49 km Lepšiškių piliakalnis 10 km Blank-50px.png
Virbališkių piliakalnis 12 km
Pyplių piliakalnis 10 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Budelių piliakalnis 54 km
Kauno piliakalnis 5 km Piliuonos piliakalnis 22 km
Vainatrakio pilis 14 km
Vaišvydavos piliakalnis 10 km
Samylų piliakalnis 14 km

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kauno panoramoje atgims piliakalnių plikės?
  2. Eigulių piliakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 361 psl.
  • Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975. T. 2.
  • Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka