Vengruvo mūšis
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Vengruvo mūšis | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
Konflikto šalys | |||||||
Sukilėliai | Rusijos imperija | ||||||
Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
Władysław Jabłonowski Jan Matliński |
Georgijus Papafanasopulas | ||||||
Pajėgos | |||||||
2000 | 1000 | ||||||
Nuostoliai | |||||||
150 |
Vengruvo mūšis (lenk. Bitwa pod Węgrowem, rus. Бой под Венгровым) – vienas iš 1863 m. sukilimo mūšių įvykusių 1863 m. vasario 3 d. tarp sukilėlių ir Rusijos imperijos kariuomenės.
1863 m. sausio 22 d. sukilėliai užėmė Vengruvo miestą ir įkūrė jame karinę bazę, kurioje apsistojo apie 3500 kareivių. Tačiau rusai norėjo kuo greičiau vėl užimti miestą ir su 1000 kareivių vadovaujamų Georgijaus Papafanasopulo pradėjo puolimą 1863 m. vasario 3 dieną. Bijodami apsupimo didelė dalis sukilėlių pasitraukė iš miesto, palikdami apie 1000 kareivių mieste, kurie turėjo pridengti atsitraukiančiuosius. Sukilėliai ginkluoti vien tik dalgiais puolė rusų kareivius. Rusai užėmė miestą, tačiau sukilėliai jau buvo spėję pasitraukti iš miesto.
Šis mūšis nuskambėjo Europoje, jį savo poemoje Ataka prie Vengruvo aprašė prancūzų poetas Henri Auguste Barbier, kuris sukilėlius prilygino Spartos kareiviams kovojusiems Termopilų mūšyje.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Военная энциклопедия / Под ред. В. Ф. Новицкого и др.. – СПб.: т-во И. В. Сытина, 1911–1915. – Т. 5. – С. 299.