Pereiti prie turinio

Venesenas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Venesenas
pranc. Comtat Venaissin
oks. Comtat Venessin
lot. Pagus Vendascinus/Venuxini Comitatus

 

1274 – 1791
Valstybė Šventasis Sostas
Valda Popiežiaus sritis
Administracinis centras Vensakas
(1274–1320)
Karpantra
(1320–1791)
Oficialios kalbos prancūzų, provansų, lotynų

Venesenas arba Konta Venesenas (pranc. Comtat Venaissin) – istorinė sritis pietų Prancūzijoje, dabartiniame Provanse–Žydrajame Krante, buvusi popiežiškoji valda (12741791 m.). Pagrindinis miestas – Avinjonas. Plotas ~1200 km².[1]

1096 m. Provanso markgrafystės Veneseno žemė paveldėta Tulūzos grafo Raimundo IV. 1271 m. grafas Alfonsas testamentu užrašė savo valdą Šventajam Sostui. 1274 m. Konta Venesenas tapo Popiežiškąja teritorija. Jos sostine tapo Vensakas, o nuo 1320 m. – Karpantra. Šalia esantis Avinjonas taip pat nuo 1348 m. priklausė popiežiui, bet sudarė atskirą sritį.[2]

Konta Veneseno gyventojams nereikėjo mokėti mokesčių Prancūzijos valdovui, eiti karinės tarnybos, todėl į čia kėlėsi daug gyventojų, ypač, žydų. 1663, 1668 ir 1768–1774 m. į Veneseną buvo įsiveržusi Prancūzijos kariuomenė. 1791 m. Prancūzijos revoliucionieriai privertė Konta Veneseno gyventojus paskelbti plebiscistą ir prisijungti prie Prancūzijos. Iš teritorijos sudarytas Vokliūzo departamentas. Šventasis Sostas aneksijos formaliai nepripažino iki 1814 m.

  1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 223
  2. Diana Wood (2002). Clement VI: The Pontificate and Ideas of an Avignon Pope. Cambridge University Press. pp. 47–50.