Velnio akmuo (Jakunuvkas)
Kitos reikšmės – Velnio akmuo.
53°41′38″ š. pl. 19°57′58″ r. ilg. / 53.69389°š. pl. 19.96611°r. ilg.
Velnio akmuo Jakunuvke (lenk. Diabelski Głaz w Jakunówku, vok. Der Diabelski Kamień bei Jakunówko) – galindų mitologinei kultūrai priskiriamas riedulys Lenkijoje. Guli Jakunuvko kaime, administraciškai priklausančiam Varmijos Mozūrų vaivadijos Unguros apskrities Pažiezdrės valsčiui.
Dunkso į pietryčius nuo Jakunovkos kaimo trobėsių, ant kalvos, nuo seno vadinamos Pragaro kalnu (lenk. Piekielna Góra, vok. Höllenberg). Kalvos rytinė ir pietinė pusės išgrįstos akmenimis. Velnio akmuo - tai įvairiagrūdis granitinis monolitas su kvarco ir kt. uolienų priemaišomis. Riedulys ledynmečiu buvo atstumtas iš Skandinavijos. Išmatavimai: 3 m ilgio; 2,6 m pločio ir 1,6 m aukščio. Apimtis – 9,35 m. Viršutinėje dalyje yra didokas ovalinis įdubimas (apie 20 cm gylio), spėjamas aukojimo dubuo.
Iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos buvo vadinamas Milžinišku akmeniu (vok. Riesenstein), vėliau prigijo Velnio akmens vardas. Su šiuo gamtos paminklu siejamos įvairios legendos, tarp jų ir apie apsukrų Mozūrą, sudariusį sutartį su Nelabuoju. Tyrinėtojai riedulį priskiria galindų aukojimo akmenims.[1]