Vatinė striukė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Vatinė striukė muziejuje

Vatinė striukė, vatinukas (rus. ватник, телогрейка, фуфайка) – vata kimšta dygsniuota striukė, dar vadinama šimtasiūle, šiltas viršutinis drabužis. Jis buvo populiarus buvusioje SSRS, kaip pigesnis drabužis už brangius kailinius, tinkamas dėvėti atšiaurios rusiškos žiemos sąlygomis.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Masiškai vatinukai pradėti siūti Rusijoje XIX a. pabaigoje. Išpopuliarėjo Stalino valdomoje SSRS, sąjunginiu mastu priėmus atpažįstamą šimtasiūlės vertikaliomis juostomis standartą. Vatinukai buvo pasiuvami su mažomis sąnaudomis ir tiko visiems įmanomiems gyvenimo atvejams, nepaisant jo estetinės išvaizdos. Vatinėmis šimtasiūlėmis pradėjo dėvėti ne tik stalininių lagerių kaliniai, kareiviai, bet visuotinio deficito laikais tiko gamyklų darbininkams, kolūkiečiams, „didžiųjų statybų“ dalyviams. Vatinukai buvo vertinami ir kriminaliniame pasaulyje: paprasta, nesunkiai įsigyjama striukė galėjo apsaugoti nuo kumščių smūgių, tiko ir kaip pagalvė ar antklodė.

„Vatnikas“[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Vatniko“ personažas

2011 m. internetinėje rusų erdvėje pasirodė JAV animacinio personažo Kempiniuko Plačiakelnio maniera nupieštas kvadratinis Vatnikas, aprengtas sulopytu vatinuku, apautas veltiniais, nemąstantis, nes pas jį vietoje smegenų vata. „Vatnikais“ [1] pradėti vadinti nostalgijos kamuojami sovietmečio garbintojai bei Kremliaus politikos liaupsintojai.[2] Po 2013 m. prasidėjusių Maidano įvykių, vėliau – Krymo aneksijos bei karo Donbase „vatniko“ sąvoka išpopuliarėjo tarptautiniu mastu. Jais pradėti vadinti Rytų Ukrainos separatistai, rusų ginkluoti okupantai, kaip ir visi tie, kurie palaiko „rusų pasaulio“ idėjas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka