Varpinė medlieva

Amelanchier × spicata

Varpinė medlieva (Amelanchier spicata)

Karalystė:	Augalai ( Plantae)
Skyrius:	Magnolijūnai ( Magnoliophyta)
Klasė:	Magnolijainiai ( Magnoliopsida)
Eilė:	Erškėtiečiai ( Rosales)
Šeima:	Erškėtiniai ( Rosaceae)
Pošeimis:	Obeliniai ( Maloideae)
Gentis:	Medlieva ( Amelanchier)
Rūšis:	Varpinė medlieva ( Amelanchier × spicata)

Varpinė medlieva (Amelanchier × spicata) – erškėtinių (Rosaceae) šeimos augalas. Paplitusi Šiaurės Amerikos rytuose.

Siaurokas, glaustomis stačiomis šakomis, 6–8 m aukščio krūmas. Ūgliai apvalūs, tamsiai rudi, pavėsyje su lengvai nusivalančiu sidabrišku apnašu, neplaukuoti. Pumpurai pražanginiai, kūgiški, iki 10-15 mm ilgio, aštriai nusmailėję, rausvai rudi, balsvai plaukuoti, prigludę prie ūglio. Lapai ovalūs arba kiaušiniški, 2,5-5 cm ilgio, 2-3,5 cm pločio, žali jauni purpuriniai, apaugę veltiniškais balsvais plaukeliais, vėliau pliki. Uogos rausvos, vėliau melsvai juodos, su viršūnėje išliekančiais taurėlapiais. Dera liepos–rugpjūčio mėnesiais. Valgomos.

Laikoma, kad varpinė medlieva yra alksnialapės medlievos (Amelanchier alnifolia) ir žemosios medlievos (Amelanchier humilis) hibridas, XVIII a. susikryžminęs Europoje. XIX a. pradėtos plačiai auginti soduose, netrukus ėmė plisti savaime. Dabar gausiausiai randama Vidurio ir Šiaurės Europoje.^[1]

Lietuvoje paskelbta invazine rūšimi.^[2] Manoma, kad pradėtos auginti XIX a., o 1934 m. Vilniaus apylinkėse varpinės medlievos aprašytos kaip augančios savaime. Lietuvoje labiausiai augalas paplitęs šalies pietuose, rytuose, šiaurės rytuose ir vakaruose. Geriausiai auga vidutinio drėgnumo ir sausuose spygliuočių bei mišriuosiuose miškuose, pamiškėse, šlaituose, medžiais apaugusiose kopose, pakelėse, rečiau pievose, dykvietėse. Ypač dažnas aplink miestus ir gyvenvietėse esančiuose pušynuose ir jų pakraščiuose.^[1]

Varpinė medlieva nereikli dirvožemiui, subrandina daug vaisių, atspari šalčiui. Iš sėklų pasisėję individai pradeda derėti 3–4 metais. Dauginasi sėklomis ir šakninėmis atžalomis, vaisius lesa ir sėklas platina paukščiai. Tankiuose varpinių medlievų sąžalynuose pakinta dirvožemio sudėtis, apšviestumas, nyksta šviesomėgiai augalai, o įsikuria buveinėms nebūdingos rūšys.^[1]