Varingo problema

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Varingo problema arba Veringo problemà – skaičių teorijos problema, nagrinėjanti ar bet kurį sveikąjį skaičių galima išreikšti laipsnio k natūrinių skaičių dėmenų suma:

Dėmenų skaičius K priklauso tik nuo n.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1770 m. Žozefas Lui Lagranžas Varingo problemos teiginius įrodė tuo atveju, kai k = 2 ir s = 4.[1] Tais pačiais metais Varingo problemos formuluotę pateikė E. Varingas. Vieną Varingo problemos atvejį išsprendžia Langražo keturių kvadratų sumos teorema. Bendruoju atveju Varingo problemą su apytiksliu k įvertinimu išsprendė 1909 m. D. Hilbertas (Vokietija), su tikslesniu k įvertinimu – XX a. 2 d-metyje G. Hardis ir Dž. Litlvudas (abu iš D. Britanijos), 1934 m. I. Vinogradovas (TSRS). Elementarų Varingo problemos sprendimą 1942 m. pateikė J. Linikas (TSRS).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Waringo problema(parengė Rimas Norvaiša). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-02-02).