Pažižmės–Tryškių miškai
56°3′43″ š. pl. 22°43′38″ r. ilg. / 56.06194°š. pl. 22.72722°r. ilg.
Pažižmės-Tryškių miškai – miškai Lietuvoje, Šiaulių ir Telšių rajonuose, 4 km į rytus nuo Tryškių, Virvytės ir Žižmos tarpupyje. Priklauso Kuršėnų miškų urėdijai, Tryškių, Pažižmėlių, Vanagiškių girininkijoms. Apima 100,8 km² plotą. Masyvą sudaro Tryškių, Pažižmės, Vanagiškės, Pažižmėlių, Pagelžių, Mickiškės miškai.
Paviršius lygus, vietomis – pelkėtas. Būdingi velėniniai jauriniai glėjiški priemoliai, žemapelkiniai durpžemiai. Pietvakarinėje dalyje plyti Gelžės pelkė. Miškai patenka į Ventos baseiną: rytine puse teka Žižma su intakais Upyna, Rauda, Švendriu, šiaurine – Avižlys, Uogys (su Peščiu).
Medynai:
- beržynai: 42 %
- eglynai: 32 %
- baltalksnynai: 12 %
- pušynai: 5 %
- drebulynai: 5 %
- juodalksnynai: 4 %
Jaunuolynai sudaro 25 % medynų, pusamžiai medžiai 45 %, pribręstantys 18 %, brandūs 12 %.
Pažižmės-Tryškių miškuose sutinkamos lapės, usūriniai šunys, šernai, briedžiai, stirnos, vilkai, kiškiai, voverės, kiaunės, barsukai, slankos, jerubės, juodieji gandrai, plėšrieji ir vandens paukščiai, bebrai, ondatros, ūdros.[1] Gelžės pelkė paskelbta Gelžės botaniniu-zoologiniu draustiniu.
Pietine miškų dalimi eina plentas A11 Šiauliai–Palanga . Pažižmės-Tryškių miškuose įsikūrę kaimai: Pažižmė, Tulkinčiai, Švendriai, Pažižmėliai, Tarvydžiai, Čiuiniai, Yniškės, Mickiškė, Kilpiškė, Gelžė, Pagelžiukai, Šluotiškė, Daržiškės, Vanagiškė, Pavaišvė, Pakentraičiai, Gudmiškė, Geruogiai, Vosbūčiai.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Pažižmės–Tryškių miškai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 338