Valandų liturgija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Valandų liturgija (lot. Liturgia horarum), Dievo tarnyba (lot. Officium divinum) arba Brevijorius (lot. Breviarium) – katalikų naudojamos maldos, skirtos atlikti skirtingais paros laikais.[1]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iš pradžių, nuo IV–V amžių, Valandų liturgija buvo bendruomeninė malda.[1] Nuo XIII amžiaus ji tapo labiau individualia malda, skirta dvasininkams ir vienuoliams.[1] Po Vatikano II susirinkimo vėl pabrėžtas jos bendruomeniškumas, visos Bažnyčios dalyvavimas.[1]

Struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valandos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aušrinė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aušrinė susideda iš himno, trijų psalmių, dviejų skaitinių ir pabaigos maldos.[2] Vienas iš skaitinių imamas iš Biblijos, kitas – iš Bažnyčios Tėvų ar šventųjų raštų, bažnytinių dokumentų.[2]

Aušrinė gali būti atliekama bet kuriuo paros metu, nors laikoma, kad itin tinka ją atlikti anksti ryte.[2]

Rytmetinė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rytmetinė susideda iš himno, dviejų psalmių bei Senojo Testamento giesmės, Biblijos ištraukos, Zacharijo giesmės su priegiesmiu, maldavimų, Tėve mūsų bei pabaigos maldos.[2]

Dieninė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Yra trys dieninės valandos: Trečioji arba Priešpiečio, skirta atlikti apie 9:00, Šeštoji arba Vidurdienio, skirta atlikti apie 12:00, ir Devintoji arba Pavakario, skirta atlikti apie 15:00.[2] Paprastai atliekama tik viena iš jų.[2] Dieninė susideda iš himno, trijų psalmių, skaitinio ir pabaigos maldos.[2][3]

Vakarinė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tinkamiausiu laiku Vakarinei laikomas saulėlydis.[2]

Vakarinė susideda iš himno, dviejų psalmių bei Naujojo Testamento giesmės, Biblijos ištraukos, Marijos giesmės su priegiesmiu, maldavimų, Tėve mūsų ir pabaigos maldos.[2]

Sekmadieniai ir iškilmės turi dvi Vakarines: Pirmoji Vakarinė kalbama išvakarėse, Antroji Vakarinė – pačios iškilmės vakare.[2]

Naktinė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Naktinė kalbama prieš miegą.[2]

Naktinės pradžioje atliekamas sąžinės patikrinimas. Seka himnas, psalmė (arba dvi trumpos), Simeono giesmė su priegiesmiu, pabaigos malda.[2] Po to kalbama Marijos malda.[2]

Psalmynas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Psalmės bei jų dalys (ir giesmės iš Senojo bei Naujojo Testamentų) su priegiesmiais Valandų liturgijai yra paskirstytos keturioms psalmyno savaitėms.[3][4]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 Kun. Artūras Kazlauskas „Valandų liturgijos prigimtis (I)“, „Magnificat“, 2012 m. gruodis, 12-15 psl. [1]
  2. 2,00 2,01 2,02 2,03 2,04 2,05 2,06 2,07 2,08 2,09 2,10 2,11 2,12 Kun. Artūras Kazlauskas „Valandų liturgijos atlikimas“, „Magnificat“, 2013 m. kovas, 18-24 psl. [2]
  3. 3,0 3,1 Bendrieji Valandų liturgijos nuostatai, 1971 m. vasario 2 d. [3]
  4. Colin B. Donovan, STL „Liturgy of the Hours / Divine Office / Breviary“, EWTN [4]

Papildomam skaitymui[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Kun. Artūras Kazlauskas „Valandų liturgijos prasmė (II)“, „Magnificat“, 2013 m. sausis, [5]
  • Kun. Artūras Kazlauskas „Valandų liturgijos prasmė (III)“, „Magnificat“, 2013 m. vasaris, 14-19 psl. [6]

Išorinės nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka