Vaitiekūnų piliakalnis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Vaitiekūnų piliakalnis
Vaitiekūnų piliakalnis 1.JPG
Vaitiekūnų piliakalnis iš pietų

Vaitiekūnų piliakalnis
Koordinatės
55°30′30.8″ š. pl. 23°38′27.3″ r. ilg. / 55.508556°š. pl. 23.640917°r. ilg. / 55.508556; 23.640917Koordinatės: 55°30′30.8″ š. pl. 23°38′27.3″ r. ilg. / 55.508556°š. pl. 23.640917°r. ilg. / 55.508556; 23.640917
Savivaldybė Radviliškio rajonas
Seniūnija Grinkiškio seniūnija
Aukštis 11 m
Plotas 36x17 m
Naudotas I tūkstantmetis - XIII a.
Žvalgytas 1968
Tirtas 1977-1978 m.
Registro Nr. A649K / 23871, 23872, 5546 / AR860

Vaitiekūnų piliakalnis su gyvenviete, Pilis (registro kodas iki 2005 m. balandžio 19 d. A649K, Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR860) – piliakalnis Radviliškio rajono savivaldybės teritorijoje, prie Vaitiekūnų kaimo, Grinkiškio seniūnija. Pasiekiamas keliu Grinkiškis – Vaitiekūnai, yra Vaitiekūnų pradžioje, 80 m į kairę rytų kryptimi, tvenkinio vakariniame krante.

Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piliakalnis įrengtas Šušvės dešiniajame krante, santakoje su Vendrės upeliu, dabar – tvenkinys. Šlaitai statūs, 11 m aukščio. Aikštelė trikampė, 36 m ilgio šiaurės – pietų kryptimi ir 17 m pločio pietuose. Čia supiltas 4,5 m aukščio, 25 m pločio pylimas, kurio išorinis 7 m aukščio šlaitas leidžiasi į 40 m ilgio, 8 m pločio, 2,35 m gylio (nustatyta tyrimų metu) griovį.

Aikštelės rytinis kraštas nugriuvęs. Piliakalnis dirvonuoja. [1]

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1968 m. atliko Lietuvos istorijos institutas. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – XIII a. 19771978 m. Algimantas Merkevičius ištyrė visą piliakalnio aikštelę, padarė gynybinio griovio pjūvį – iš viso 413 m². Aikštelėje aptiktas iki 2,4 m storio I tūkstantmečio pradžios – II tūkstantmečio pradžios kultūrinis sluoksnis, susidedantis iš dviejų horizontų. Apatiniame iki 25 cm storio I tūkstantmečio pradžios horizonte aptikta stulpaviečių, lygios keramikos, gyvulių kaulų. Viršutiniame horizonte aptiktos 6 medinių pastatų liekanos su geležiniais peiliais, ylomis, akmeniniais galąstuvais, žalvarinė pasaginė segė, kabutis, žiedas, kauliniu apkalas, molinis tiglis, grublėta, lygi ir žiesta keramika. Nustatyta, kad pylimas piltas mažiausiai per du kartus.

Gyvenvietė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Į pietus ir šiaurės vakarus nuo piliakalnio, 0,5 ha plote yra papėdės gyvenvietė, tyrinėta 1977–1978 m. Rastas iki 1,2 m storio I tūkstantmečio pradžios – II tūkstantmečio pradžios kultūrinis sluoksnis su židiniais, stulpavietėmis, geležiniais peiliais, dalgis, akmeninio kirvio dalis, grublėta bei lygia keramika. 800 m į pietus yra III a. – IV a. pilkapynas, tyrinėtas 1977 m.

Aplinkiniai piliakalniai[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Kudinų piliakalnis 21 km Ramulėnų piliakalnis 42 km
Velžių piliakalnis 30 km
Pakalniškių piliakalnis (Radviliškis) 35 km
Diauderių piliakalnis 14 km
Blank-50px.png
Lyduvėnų piliakalnis 34 km
Šiaulelių piliakalnis 25 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Naujaupio piliakalnis 10 km
Bakainių piliakalnis 18 km
Zvėgių piliakalnis 15 km
Betygalos piliakalniai 24 km
Plinkaigalio piliakalnis 10 km
Ambraziūnų piliakalnis 13 km
Vaidatonių piliakalnis 27 km

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos TSR archeologijos atlasas, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 174 (Nr. 782)
  • Lietuvos kultūros ir gamtos paminklų atlasas. Enciklopedijų leidykla, Vilnius, 1991 m., p 54-55.
  • Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.163
  • Покровский Ф. В. Археологическая карта Ковенской губернии. Вильна, 1899. c. 121.
  • Merkevičius A. Vaitiekūnų piliakalnio ir gyvenvietės tyrinėjimai 1977 metais // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1976–1977 metais. Vilnius, 1978. p. 115–118.
  • Merkevičius A. Vaitiekūnų piliakalnio ir gyvenvietės tyrinėjimai 1978 metais // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1978 ir 1979 metais. Vilnius, 1980. p. 26–28.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]