Naujaupio piliakalnis

Koordinatės: 55°29′12″ š. pl. 23°47′49″ r. ilg. / 55.48667°š. pl. 23.79694°r. ilg. / 55.48667; 23.79694
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Apie piliakalnį Ukmergės rajone žr. Mateikiškių piliakalnis.
Naujaupio piliakalnis

Piliakalnis su Pilionių koplyčia iš pietų
Naujaupio piliakalnis
Naujaupio piliakalnis
Koordinatės
55°29′12″ š. pl. 23°47′49″ r. ilg. / 55.48667°š. pl. 23.79694°r. ilg. / 55.48667; 23.79694
Vieta Kėdainių rajonas
Seniūnija Dotnuvos seniūnija
Aukštis ? m
Plotas 44x35
Naudotas I tūkst. - II tūkst. pradžia
Žvalgytas 1995
Registro Nr. A352KP

Pilionių piliakalnis (arba Naujaupio piliakalnis, Švedkapis, Piliukas) yra Kėdainių rajone, Dotnuvos seniūnijoje, šiauriniame Pilionių gyvenvietės pakraštyje, tarp Dotnuvėlės upės tvenkinio ir Jonavos-Šeduvos plento, prie Grioviuko upokšnio žiočių.

Aikštelė trikampė, driekiasi pietų – šiaurės kryptimi. Ilgis 44 m, plotis 35 m (šiaurinėje dalyje). Šiauriniame aikštelės krašte yra 35 m ilgio, 3 m aukščio, 14,5 m pločio pylimas, už kurio iškastas 3 m pločio, 0,3 m gylio griovys. Šiauriau, už griovio, įrengtas papilys, kurio aikštelė 17x27 m matmenų, iki 1 m aukštesniu viduriu. Jos šiaurinėje pusėje yra 11 m pločio, 2,5 m gylio griovys 5 m pločio dugnu, kuriuo dabar eina lauko keliukas. Šlaitai statūs, 5-7 m aukščio.

Ant piliakalnio 1934 m. pastatyta mūrinė koplyčia, o papėdėje – medinis kryžius. Užlipti į koplyčią įrengti platūs laiptai. Tankiai apaugęs medžiais ir krūmais.

Pietinėje ir pietvakarinėje papėdės dalyje buvusi gyvenvietė. Piliakalnyje rasta gludintos, grublėtos ir lygios keramikos liekanų.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Pilionių koplyčia.

Piliakalnis vadintas Švedkapiu arba Piliuko vardais. Pasakojama, kad šioje vietoje lietuviai sumušė švedus: dauguma jų žuvo arba buvo palaidoti piliakalnyje. Pasak padavimo, kalnas atsiradęs, kai švedai čia laidoję žuvusius karius, pildami ant jų žemes kepurėmis. Ilgus dešimtmečius istorikai tvirtino, kad Pilionių piliakalnis – tai garsieji Pilėnai, menantys lietuvių kovas su kryžiuočiais. Gražiausiai šį piliakalnį vadino Naujaupės dvaro savininkai Girštautai – Aukso kalneliu. XIX a. veikė rusų kapinaitės. Apie 19301934 m. Vladas Girštautas pastatydino ant šio kalnelio mūro koplyčią su laidojimo rūsiu. Čia kasmet būdavo švenčiami Šv. Elenos atlaidai (įtakos turėjęs fundatoriaus žmonos Elenos vardas).

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]