Pereiti prie turinio

Vaistinis isopas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Hyssopus officinalis
Vaistinis izopas (Hyssopus officinalis)
Vaistinis isopas (Hyssopus officinalis)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Poklasis: Notreliažiedžiai
( Lamiidae)
Šeima: Notreliniai
( Lamiaceae)
Gentis: Isopas
( Hyssopus)
Rūšis: Vaistinis isopas
( Hyssopus officinalis)

Vaistinis isopas, juozažolė (Hyssopus officinalis) – notrelinių (Lamiaceae) šeimos augalų rūšis. Savaime paplitęs Pietų Europoje, Artimuosiuose Rytuose, Kaspijos jūros pakrantėse.

Augalas medingas, dekoratyvus ir vaistinis, 30–60 cm aukščio, su stačiu arba kylančiu stiebu, apaugusiu trumpais plaukeliais. Lapai lancetiški, tamsiai žali, 2–2,5 cm ilgio.[1] Vainikėlis tamsiai mėlynas, išorinė pusė plaukuota. Žydi lieposrugsėjo mėnesiais.

Sausoje žolėje yra apie 0,2-0,9 proc. eterinio aliejaus, kuris naudojamas medicinoje, degtinės ir likerių gamyboje, parfumerijoje. Naudojamas palengvinti atsikosėjimą, esant kitiems kvėpavimo negalavimams.[2] Isopo lapų dedama į Artimuosiuose Rytuose populiarų prieskonių mišinį zaatarą.

Isopas (hebr.אזוב‏‎ = ezov, sen. gr. ὕσσωπος) nesyk minimas Biblijoje ir kituose Viduržemio jūros regiono senuosiuose tekstuose kaip valantis, skaistinantis augalas. Tiesa, šiuo pavadinimu galėjo būti vadinami ir kiti prieskoniniai, kvapieji augalai.[3]

  1. Pérez Maté, P. Especies aromáticas y medicinales Archyvuota kopija 2011-10-04 iš Wayback Machine projekto.. Buenos Aires: INTA, 2002.
  2. Hyssop, livertox.nih.gov.
  3. Balfour, John Hutton. The plants of the Bible, trees and shrubs, 1866. p. 34.