Pereiti prie turinio

Vaistinė taukė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Symphytum officinale
Vaistinė taukė (Symphytum officinale)
Vaistinė taukė
(Symphytum officinale)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
( Magnoliopsida)
Poklasis: Notreliažiedžiai
( Lamiidae)
Šeima: Agurkliniai
( Boraginaceae)
Gentis: Taukė
( Symphytum)
Rūšis: Vaistinė taukė
( Symphytum officinale)

Vaistinė taukė (Symphytum officinale) – agurklinių (Boraginaceae) šeimos daugiametis, šiurkščiai plaukuotas žolinis augalas su storomis ir šakotomis šaknimis bei stambiais lapais. Ši taukė yra viena iš dviejų Lietuvoje augančių taukės rūšių, o pasaulyje jų žinoma keliasdešimt.

Pamatiniai lapai kotuoti, stiebo – bekočiai, lancetiški, rečiau kiaušiniški. Žiedai ūglių viršūnėse susitelkę į suktuko pavidalo žiedynus.[1] Taukės žiedai auga šakų viršūnėse.

Daugelyje valstybių ir žemynų žinoma kaip gydantis augalas. Joje esantys junginiai skatina audinių atsinaujinimą.[1] Afrikoje ir kitur naudojama kaip priešuždegiminis ar net priešvėžinis vaistas, tačiau nuo 2001 m. JAV uždraudė naudoti taukę farmacijoje dėl potencialaus nuodingumo bei, netgi, neištirto kancerogeniškumo. Susilaukė ribojimų ir ES. Šaknies koncentrate aptikta flavonų, kurie pasižymi priešvėžiniu veikimu.[2]

Pietų Lietuvoje taukė žinoma kaip kaštavõlas. Tai skolinyslenk. kosztywał[3] (plg. ček. kostival, svk. kostiviar). Pirmoji žodžio šaknis kildinama iš slavų *kostьkaulas“, o šaknis val‑ (< bal‑) reiškia „gydyti“.[4]

  1. 1 2 Zigmantas Gudžinskas. taukė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013
  2. - Šaknies ekstrakto tyrimo duomenys. Archyvuota kopija 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto.
  3. kaštavõlas. Lietuvių kalbos žodynas, T. I–XX, 1941–2002: elektroninis variantas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005 (atnaujinta versija, 2017). – www.lkz.lt.
  4. Этымалагічны слоўнік беларускай мовы, I–XIV(…) t., red. В. У. Мартынаў, Г. А. Цыхун, Р. М. Малько. Мінск: Акадэмія навук БССР/Беларуская навука, 1978–2017.