Flavonai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Molekulinė flavonų struktūra.

Flavònai (lot. flavus – geltonas) – heterocikliniai organiniai junginiai, pigmentai, kurių yra geltonų augalų žieduose. Flavonai patraukė biochemikų dėmesį dėl savo gydomųjų savybių. Flavonai yra sudaryti flavonoidų struktūros – 2-fenilchromen-4-ono (2-fenil-1-benzopiran-4-ono) – pagrindu (dešinėje).

Natūralių flavonų pavyzdžiai yra apigeninas (4',5,7-trihidroksiflavonas), luteolinas (3',4',5,7-tetrahidroksiflavonas) ir tangeritinas (4',5,6,7,8-pentametioksiflavonas), chryzinas (5,7-OH), 6-hidroksiflavonas, baikaleinas (5,6,7-trihidroksiflavonas), skutelareinas (5,6,7,4'-tetrahidroksiflavonas), vogoninas (5,7 -OH, 8 -OCH3). Sintetiniai flavonai yra diosminas ir flavoksatas.

Vartojimas ir naudingi efektai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Flavonų daugiausia aptinkama grūdiniuose augaluose bei žolėse. Vakaruose kasdienis flavonų suvartojimas yra apie 20-50 mg.[1] Pastaraisias metais flavonai sukėlė nemenką tyrėjų susidomėjimą dėl teigiamo poveikio prieš aterosklerozę, osteoporozę, cukrinį diabetą ir net kai kurias vėžio rūšis.[2] Flavonų–maisto priedėlių vartojimas pastaruoju metu pastoviai auga.[reikalingas šaltinis]

Sąveika su vaistais[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Flavonai veikia CYP (P450) aktyvumą,[3][4] kurie yra fermentai kontroliuojantys daugelio vaistų apykaitą organizme.

Organinė chemija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žinomas ne vienas metodas flavonų sintezei:

Wessely-MoserRearrangement.png

  • dehidratyvinė 1,3-diarildiketonų ciklizacija, naudojant jonizuotą skystį bei trumpabangę radiaciją:[5]

FlavoneSynthesis.png

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Cermak R, Wolffram S (2006). „The potential of flavonoids to influence drug metabolism and pharmacokinetics by local gastrointestinal mechanisms“. Curr. Drug Metab. 7 (7): 729–44. PMID 17073577. doi:10.2174/138920006778520570. 
  2. Cermak R (2008). „Effect of dietary flavonoids on pathways involved in drug metabolism“. Expert Opin Drug Metab Toxicol 4 (1): 17–35. PMID 18370856. doi:10.1517/17425255.4.1.17. 
  3. Cermak R, Wolffram S., The potential of flavonoids to influence drug metabolism and pharmacokinetics by local gastrointestinal mechanisms, Curr Drug Metab. 2006 Oct;7(7):729-44.
  4. Si D, Wang Y, Zhou YH; et al. (2009). „Mechanism of CYP2C9 inhibition by flavones and flavonols“. Drug Metab. Dispos. 37 (3): 629–34. PMID 19074529. doi:10.1124/dmd.108.023416.  [1]
  5. Sarda SR, Pathan MY, Paike VV, Pachmase PR, Jadhav WN, Pawar RP (2006). „A facile synthesis of flavones using recyclable ionic liquid under microwave irradiation“ (PDF). Arkivoc xvi: 43–8.