Pereiti prie turinio

Vaindlo

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vaindlo sala

Vaindlo (est. Vaindloo saar; šved. Stenskär) – nedidelė sala Suomijos įlankoje, Baltijos jūroje. Šiauriausias Estijos taškas. Nutolusi 26 km į šiaurę nuo šalies krantų. Salos plotas – 6,2 hektarai. Vaindlo priklauso Vihulos kaimo savivaldybei, kuri yra Vakarų Viru apskrityje.

Sala yra atvaizduota 2 eurų estiškoje monetoje[1]

Saloje peri upinės žuvėdros, poliarinės žuvėdros, lututės, didžiosios zylės, jūriniai bėgikai, raguotajieji vieversai, plėšriosios medšarkės, geltonosios startos bei kiti paukščiai.

Iki 1721 m. sala priklausė Švedijai. Pagal tais metais pasirašytą Ništato taikos sutartį, ji atiteko Rusijai. Antrojo pasaulinio karo metu šalia salos vyko aktyvūs karo veiksmai. Sala vėl priklauso Estijai, jai atkūrus valstybingumą. 1718 m. saloje buvo pastatytas medinis švyturys. Vėliau jo vietoje, 1871 m. pastatytas naujas švyturys, vadinamas Vaindloo tuletorn, kurį prižiūri šalies Jūros administracija (est. Veeteede Amet). Taip pat saloje yra 50 m sargybos bokštas su radaru, kuriame įsikūręs šalies pasienio sargybos postas. Turistai į salą neįleidžiami.