Vaikų kryžiaus žygis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Paveikslas „Vaikų kryžiaus žygis“, Gustavas Dorė, 1877 m.

Vaikų kryžiaus žygis – nepasisekęs kryžiaus žygis, vykęs 1212 m., kuriame dalyvavo Europos krikščionys siekdami įkurti antrąją Jeruzalės karalystę Artimuosiuose Rytuose, Šventojoje Žemėje. Kryžiaus žygio tuometinis popiežius Inocentas III oficialiai nepatvirtino. Šis žygis buvo trumpas (truko nuo 1212 m. gegužės iki rugsėjo) ir nenusisekęs, kadangi žygio dalyviai nesugebėjo sėkmingai pasiekti Šventosios Žemės.[1]

Paveikslo „Išvykimas į vaikų kryžiaus žygį“ fragmentas, Joanna Mary Boyce, 1857–1861 m.

Istorinė įvykių analizė atskleidė, kad šio kryžiaus žygio dalyviai buvo ne vaikai, bet neturtingi žmonės iš kaimiškų vietovių, kurie buvo įsitikinę neturto kaip apaštalinės vertybės kultu.[2] Kai kurie šaltiniai nurodo, kad žygio idėja susiformavo šiaurės Prancūzijoje, Flandrijoje ir vakarų Vokietijoje.[3] Pasakojama, kad į kryžiaus žygio kvietimą atsiliepė kone 30 000 vaikų.[4]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Children’s Crusade. Britannica.com (tikrinta 2023-10-17).
  2. Raedts, Peter (1977). "The Children's Crusade of 1213". Journal of Medieval History. 3 (4): 279–323. https://doi.org/10.1016/0304-4181(77)90026-4.
  3. Hansbery, Joseph E. (1938). The Children's Crusade. The Catholic Historical Review. 24 (1): 30–38. ISSN 0008-8080.
  4. Children’s Crusade 1212. Medievalchronicles.com (tikrinta 2023-10-17).