Vaclovas Dargužas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Vaclovas Dargužas (g. 1920 m. sausio 6 d. Voveriškiai, Šiaulių valsčius2009 m. spalio 23 d.) – veterinaras, Šveicarijos lietuvių visuomenės veikėjas, Vilniaus universiteto garbės daktaras, VU bibliotekos mecenatas[1].

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1940 m. baigė Šiaulių berniukų gimnaziją, mokėsi Lietuvos veterinarijos akademijoje. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Nuo 1945 m. gyveno Šveicarijoje. 19451949 m. studijavo Berno universitete, 19481949 m. jame dirbo, apgynė daktaro disertaciją „Kobalto veikimas organizme“.

Nuo 1949 m. veterinarijos gydytojas, 1957 m. įkūrė vieną moderniausių veterinarijos klinikų Tune ir jai iki 1995 m. vadovavo. 10 metų buvo Tuno miesto parlamento narys, dirbo įvairiose kantono institucijose, prekybos bendrovės „Pro Baltikum“, „Kiwani“ ir kitų visuomeninių organizacijų narys. Vienas iš Šveicarijos lietuvių bendruomenės Berno skyriaus įkūrimo organizatorių, 1981-1990 m. vicepirmininkas, 1991-2002 m. pirmininkas, vėliau – garbės pirmininkas. Dalyvavo Pasaulio lietuvių bendruomenės veikloje.

Žmona – šveicarė Ruth Romang (Hofer), sūnūs Markus Vytautas, Gabrielius Gintaras ir Aras Lukas. Išsaugojo kalbą, tradicijas ir papročius. Savo šeimą laikė Lietuvos ir Šveicarijos piliečiais.

V. Dargužas domėjosi Lietuvos valstybės istoriniais dokumentais ir sukaupė vertingą Lietuvos ir kitų šalių XVI–XX a. kartografijos rinkinį, kurį 1983 m. padovanojo Vilniaus universitetui. Rūpinosi lietuvių išeivijos kultūros paveldo perdavimu Lietuvai ir kartu su žmona Ruth – labdara pavieniams asmenims ir organizacijoms Lietuvoje ir Punsko krašte.[2]

Apdovanojimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Vilniaus universiteto globėjo vardas, 1990 m. birželio 20 d.
  • Vilniaus universiteto garbės daktaro vardas (suteiktas pirmajam po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo), 1991 m.
  • Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 4 laipsnio ordinas, 1998 m.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • „Mylėsi Lietuvą iš tolo“ (atsiminimus užrašė J. I. Survilaitė). VU leidykla.[3]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Mirė visuomenininkas V. Dargužas“ „Delfi“, 2009 spalio mėn. 23 d. 11:57
  2. [„Mirė VU garbės daktaras Vaclovas Dargužas“] Universitas Vilnensis (2009.10.23)
  3. „V. Dargužo knyga „Mylėsi Lietuvą iš tolo““