Unalaška

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Koordinatės: 53°40′24″ š. pl. 166°38′54″ v. ilg. / 53.67333°š. pl. 166.64833°r. ilg. / 53.67333; 166.64833

Unalaškos palydovinė nuotrauka

Unalaška (angl. Unalaska, aleut. Nawan-Alaxsxa) – sala Aleutų salyne, esančiame tarp Beringo jūros ir Ramiojo vandenyno, Lapių salų spiečiuje. Priklauso JAV, Aliaskai. Plotas – 2720 km². Salos ilgis 128 km, plotis iki 56 km. Kranto linija labai vingiuota, gausu užutėkių, pusiasalių. Paviršius kalnuotas, iškyla iki 2036 m (veikiantis Makušino ugnikalnis). Unalašką dengia ledynai, būdinga tundros augmenija.[1]

Unalaškoje 2000 m. gyveno 1759 žmonės, daugiausia aleutai. Pagrindinė gyvenvietė – Unalaška. Pagrindinis uostas Dač Harboras yra gretimoje Amaknako salelėje.

1714 m. salą pasiekė pirmas europietis – Vitas Beringas. Rusai Unalaškoje 1759 m. įsteigė koloniją, bet ją užpuolė ir sunaikino aleutai. 1788 m. salą pasiekė ispanų (Estebano Chosė Martineso ir Gonsalo Lopeso de Haro) bei Džeimso Kuko ekspedicijos.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 448