Udaipuras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Udaipuras
उदयपुर
Udaipur's Landscape.jpg
Miesto reginys per musoną

Udaipuras
24°34′0″ š. pl. 73°40′0″ r. ilg. / 24.56667°š. pl. 73.66667°r. ilg. / 24.56667; 73.66667 (Udaipuras)Koordinatės: 24°34′0″ š. pl. 73°40′0″ r. ilg. / 24.56667°š. pl. 73.66667°r. ilg. / 24.56667; 73.66667 (Udaipuras)
Laiko juosta: (UTC+5:30)
Valstybė: Indijos vėliava Indija
Valstija: Radžasthanas
Rajonas: Udaipuro rajonas
Gyventojų (2011): 451 735
Plotas: 37 km²
Tankumas (2011): 12 209 žm./km²
Altitudė: 598 m
Commons-logo.svg Vikiteka: UdaipurasVikiteka

Udaipuras (hindi उदयपुर  = Udaypur) – miestas vakarų Indijoje, Radžasthane, 250 km į šiaurės vakarus nuo Alahabado, Aravalės kalnų, skiriančių nuo Taro dykumos, pietinėse pašlaitėse. Udaipuras dar vadinamas „ežerų miestu“, nes jį supa 5 ežerai – Fateh Sagara, Pičhola, Svarūp Sagara, Dūdh Talajus ir Rangsagara. Yra oro uostas, geležinkelio stotis, plentų mazgas. Žemės ūkio žaliavų perdirbimas, audinių, žiestuvų gamyba. Vystomas turizmas.[1]

Udaipuras garsėja savo paveldu ir vaizdingais kraštovaizdžiais. Yra XVI a. vid. Pičholos ežero pakrantėje pastatyti karališkieji rūmai, XVIII a. vidury Pičholos pastatyti Ežero rūmai, XIX a. ant uolos pastatyti Musonų rūmai, XVI–XVII a. Džago (karaliaus Džagatsingho I) šventykla, IX a. džainų šventykla (skirta tirthankarai Rišabhadevui), XVII a. Džagadišo (Džaganathos) šventykla, karaliaus Pratapo centras, keletas fontanų, kitų šventyklų, zoologijos sodas.

Religinė gyventojų sudėtis: hinduistai – 72,9 %, musulmonai – 15,67 %, džainai – 9,86 %, sikhai – 0,8 %. Plačiausiai vartojamos kalbos – hindi ir mevarų kalba.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Udaipurą 1559 m. įkūrė karalius (maharana) Udaisinghas II. Miestas tapo Mevaro karalystės sostine, svarbiu kultūriniu ir prekybiniu centru. Sostinė įkurta strategiškai svarbioje vietoje, kalnų ir ežerų apsuptyje, o 1567 m. apjuosta gynybine siena. XIX a. Udaipuras buvo britams pavaldžios kunigaikštystės sostine.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Geografinis enciklopedinis žodynas. Maskva: „Sovetskaja Enciklopedija“, 1983, 443 psl.