Užusienis (gyvenvietės tipas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Užusienis (rus. застенок, lenk. zaścianek, blrs. засценак) – už gatvinių kaimų išsikėlusios sodybos, dažniausiai įsiterpusios tarp kitų dvarų žemių.[1]

Abiejų Tautų Respublikoje tai buvo kaimas ar kaimo dalis, kuriame gyveno neturtingi bajorai, neturintys valstiečių ir dirbantys savo žemę.[2]

Užusienių atsiradimas ir reikšmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Užusieniai susiformavo Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje po XVI a. valakų reformos, vėliau jie egzistavo ir Rusijos imperijoje. 1557 m. valakų reformos instrukcijose buvo įvesta trilaukė sistema ir visos valstiečių žemės buvo padalintos į tris laukus su tiksliai nubrėžtomis ribomis. Po žemių išmatavimo liko tam tikri neišmatuoti rėžiai, kurie buvo išnuomojami smulkiesiems bajorams. Tai buvo neišmatuota žemė, priklausiusi šieno laukams, ariamai žemei, pelkėms ir t. t. [2]

Bajorų kaimo dalis nuo valstiečių apgyvendintos dalies buvo atribota. Kai kurie mokslininkai užusienio kilmę sieja su arti dvaro buvusia žeme. Užusieniai dažniausiai buvo sukuriami, augant vienai šeimai ir smulkinant tėvoninį dvarą. Užusienių bajorija išlaikė teisinį ir kultūrinį atskyrimą, taip pat teismo, politines ir ekonomines privilegijas. Ji buvo izoliuota nuo valstiečių aplinkos („mišrios“ santuokos buvo labai retos). Ji išsiskyrė patriotizmu, religingumu, dideliu prisirišimu prie riterių tradicijų ir krašto. Kai kuriose vietovėse iš tokio pobūdžio kaimų prie pavardės buvo išlikęs būdvardis „Szlachecka (-ckie)“, pvz., Brzeźno Szlacheckie.

Užusieniai taip pat egzistavo ir Mazovijoje, Podolėje, Polesėje, Voluinėje ir kt.[3]

Įvairiuose Rusijos regionuose taip buvo vadinamas vienas ūkis (rus. односелье), ūkis (rus. хутор), sodyba (rus. заимка), vienkiemis (rus. однодворок), vienišas kaimas dykynėje (rus. посёлок на пустоши), kuris buvo už bendros valstiečių žemių ribos.[4]

Rusų filologas Aleskandras Potebnia veikale „Apie rusų kalbos garsų istoriją“ žodį (rus. застенок) sieja ne su žodžiu „siena“ (lot. murus, gr. στία), bet su žodžiu стен (lot. umbra, gr. σχιά), kas reiškė mišką, kuris buvo riba tarp kaimui skirtų žemių.

Sovietmečiu dalis užusienių buvo apgyvendinti ar sunaikinti, dalis virto kaimais.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Užusienio reikšmė terminų žodyne. [1]
  2. 2,0 2,1 Adam Stanisław Krasiński: Słownik synonimów polskich T. 2. Wyd. Akademii Umiejętności; w druk. „Czasu" F. Kluczyckiego, 1885, s. 243.
  3. Застенок, в землевладении // Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона : в 86 т. (82 т. и 4 доп.). — СПб., 1890—1907. [2]
  4. Застить // Толковый словарь живого великорусского языка : в 4 т. / авт.-сост. В. И. Даль. — 2-е изд. — СПб. : Типография М. О. Вольфа, 1880—1882.