Tykocino mūšis
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Tykocino mūšis | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
| Konflikto šalys | |||||||
 Abiejų Tautų Respublika
|
 Švedija Brandenburgas  Brandenburgas-Prūsija
| ||||||
| Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
 Samuel Oskierko
|
 Boguslavas Radvila
| ||||||
Tykocino mūšis (lenk. Bitwa pod Tykocinem) – mūšis įvyko 1656 m. liepos 13 d. Švedų tvano metu tarp Švedijos-Brandenburgo kariuomenių ir Abiejų Tautų respublikos kariuomenės.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1656 m. liepos 8 d. iš Švedijos atvykęs karalius Karolis X Gustavas nuvyko pas savo brolį Adolfą Johaną I į Mazovijos Novy Dvuro tvirtovę, ten sužinojęs, kad svarbiame kelyje esantis Tykocino miestas yra vis dar neužimtas liepė kuo greičiau šį miestą užimti. Užėmus šį miestą būtų atlaisvintas susisiekimas su Žemaitija ir Infliantais. Didelių problemų kėlė ir nevaržoma LDK Vėliavos pagalba Varšuvai, kuri vyko per Tykocino miestą.
Su 10000 kareivių prie Varšuvos stovėjęs Švedijos karalius nusprendė nelaukti paramos iš Frydricho Vilhelmo ir patikėjo Boguslavui Radvilai užimti miestą. Liepos 10 d. Boguslavas Radvila su savo kariuomene pajudėjo link Tykocino. Šis sprendimas ATR kariuomenei buvo netikėtas ir jau liepos 13 d. švedų kariuomenei pasiekus miestą prasidėjo kautynės. Nesitikėję puolimo ir tam nepasiruošę kareiviai kovėsi tik vieną dieną, kol galiausiai Boguslavas Radvila su savo kariuomene įžengė į miestą. Pabuvęs porą dienų mieste liepos 17 d. pradėjo kelionę atgal į Mazovijos Novy Dvurą, kuriame buvo liepos 22 dieną. Laimėję šį mūšį švedai susigrąžino Palenkės kelių kontrolę ir galėjo laisvai judėti į Žemaitiją ir Livoniją, kur toliau vyko kovos su Rusijos imperija.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Mirosław Nagielski, Warszawa 1656, Wydawnictwo Bellona, Warszawa 1990, ISBN 83-11-07786-X, str. 100–102