Turto realizavimas

Turto realizavimas – areštuoto skolininkui ar įkaito davėjui nuosavybės teise priklausančio turto priverstinis pardavimas iš varžytynių, per įmones, kurios verčiasi turto prekyba ar perdirbimu, perdavimas išieškotojui ar realizavimas kita LR CPK nustatyta tvarka (LR CPK 691 str. 1 d.).

Areštuotą turtą, atsižvelgiant į arešto pagrindus ir turto rūšis, įstatymų nustatyta tvarka realizuoja antstolis, Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigos, vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkai ir prekybos įmonės.

Teismo konfiskuotą ar perduotiną valstybei turtą antstolis realizuoti perduoda Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai, jeigu įstatymai nenustato kitaip (LR CPK 692 str.).

Areštuoto turto realizavimas LR CPK VI dalyje nustatyta tvarka panaikina visus to turto areštus (LR CPK 693 str.).

Būdai

Skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas bei kitas įstatymų nustatyta tvarka registruojamas turtas, taip pat kitas kilnojamasis turtas, kurio vieneto vertė viršija 100 000 litų, realizuojamas parduodant iš varžytynių (LR CPK 694 str. 1 d.).

LR CPK 694 straipsnio 1 dalyje nenurodytas turtas gali būti realizuojamas ir kitais būdais nustatyta tvarka.

Išieškotojo teisė pasirinkti turto realizavimo būdą

Jeigu turtas gali būti realizuojamas keliais būdais, turto realizavimo būdo pasirinkimo teisė priklauso išieškotojui (LR CPK 695 str. 1 d.).

Jeigu išieškotojas per antstolio nustatytą terminą nepranešė apie savo pasirinktą turto realizavimo būdą, jį nustato savo patvarkymu antstolis. Šis antstolio patvarkymas neskundžiamas.