Varžytynės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 Emblem-paragraph.svg  Straipsnio tekstas ar jo dalis yra teisės akto ar jo fragmento kopija, kurią dar reikia pritaikyti Vikipedijai.
Pritaikykite pateiktą medžiagą Vikipedijai – perrašykite enciklopediniu stiliumi, apibendrinkite ar pan. Galite pateikti pasiūlymų diskusijose.

Varžytynės - speciali turto realizavimo (turto pardavimo) forma (LR CPK 700 str.). Apie visą iš varžytynių parduodamą turtą skelbiama viešai specialiame interneto tinklalapyje. Iki varžytynių pradžios antstolio nustatyta tvarka visi pageidaujantys asmenys gali apžiūrėti parduodamą iš varžytynių turtą.

Varžytynėse neturi teisės dalyvauti teisėjai, antstoliai, antstolių kontorų darbuotojai ir šių asmenų artimieji giminaičiai.

Jeigu iki varžytynių pradžios paaiškėjo aplinkybės, keliančios abejonių dėl būsimų varžytynių teisėtumo, antstolis savo patvarkymu gali varžytynes atšaukti. Tokiu atveju varžytynių dalyvio mokestis grąžinamas jį sumokėjusiems asmenims (LR CPK 703 str. 1 d.). Pakartotinai varžytynės skelbiamos ta pačia tvarka kaip ir ankstesnės varžytynės, kurios buvo atšauktos.  

Skolininko teisė iki varžytynių pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iki varžytynių pradžios skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją (LR CPK 704 str. 1 d.).

Jeigu iki varžytynių pradžios į antstolio depozitinę sąskaitą sumokama ne mažesnė pinigų suma kaip turto arešto akte nurodyta realizuojamo turto vertė, arba mažesnė suma, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms, turto pardavimas iš varžytynių nutraukiamas. Tokiu atveju turto areštas panaikinamas ir turtas grąžinamas skolininkui.

Areštuotas turtas skolininko pasiūlytam pirkėjui parduodamas surašant Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Šis aktas kartu su vykdomąja byla perduodamas tvirtinti teisėjui.

Teisėjas tvirtina aktą LR CPK 725 straipsnyje nustatyta tvarka.  

Skelbimas apie būsimas varžytynes[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jeigu iš varžytynių parduodamas skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas bei kitas įstatymų nustatyta tvarka registruotas turtas, taip pat kitas kilnojamasis turtas, kurio vieneto vertė viršija 100 000 litų, apie būsimas varžytynes antstolis paskelbia antstolių kontoros skelbimų lentoje, turto buvimo vietos vietiniame laikraštyje bei specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip likus 1 mėnesiui iki varžytynių dienos. Kitais atvejais apie būsimas varžytynes antstolis ta pačia tvarka paskelbia ne vėliau kaip likus 20 dienų iki varžytynių dienos (LR CPK 706 str. 1 d.).

Kai parduodamas nekilnojamasis turtas, jeigu yra galimybė, skelbimas taip pat iškabinamas ant paties nekilnojamojo turto.

Apie turto pardavimo iš varžytynių laiką ir vietą antstolis pasirašytinai praneša išieškotojui ir skolininkui asmeniškai arba registruotu laišku.

Skolininkas ir išieškotojas gali imtis priemonių, kad apie varžytynėse parduodamą turtą sužinotų kuo daugiau galimų pirkėjų.  

Skelbimo apie parduodamą iš varžytynių turtą turinys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Skelbime apie varžytynes nurodoma (LR CPK 707 str.):

  • turto savininko vardas ir pavardė (juridinio asmens pavadinimas);
  • antstolio, parduodančio iš varžytynių, vardas ir pavardė, buvimo vieta, telefonas pasiteirauti, kur kreiptis dėl turto apžiūrėjimo;
  • turto buvimo vieta ir trumpas aprašymas;
  • varžytynių vieta ir laikas;
  • varžytynių dalyvio piniginės įmokos dydis;
  • pradinė pardavimo kaina;
  • parduodamo turto nuosavybės apribojimai;
  • pranešimas apie tai, kad visi suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžytynių pateiktų antstoliui savo teises patvirtinančius dokumentus.

  

Dalyvavimo varžytynėse sąlygos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Norintys dalyvauti varžytynėse asmenys privalo iki varžytynių pradžios pasirašyti, kad nėra LR CPK 709 straipsnyje numatytų kliūčių jiems dalyvauti varžytynėse, ir įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą ar sumokėti pagal antstolio kvitą varžytynių dalyvio mokestį, kuris sudaro dešimt procentų pradinės parduodamo turto kainos (LR CPK 710 str. 1 d.).

Asmens, nupirkusio turtą iš varžytynių, įmokėtas varžytynių dalyvio mokestis įskaitomas į pirkimo kainą.

Pasibaigus varžytynėms arba jeigu varžytynės paskelbiamos neįvykusiomis, varžytynių dalyvio mokestis per tris dienas grąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui, išskyrus atvejus, kai turto pirkėjas per nustatytą terminą nesumoka visos sumos ar paaiškėja, jog jis neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse.

Varžytynių dalyvio mokesčio panaudojimas specialiais atvejais [redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tais atvejais, kai turto pirkėjas per nustatytą terminą nesumoka visos sumos ar paaiškėja, jog jis neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse, varžytynių dalyvio mokestis atitenka skolininko įsiskolinimams ir iki varžytynių atsiradusioms vykdymo išlaidoms padengti laikantis proporcingumo principo (LR CPK 711 str. 1 d.). Jeigu pirkėjas, kuris žinomai neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse, sumokėjo visą kainą už nupirktą turtą, sumokėta pinigų suma panaudojama įsiskolinimams padengti, o turtas pereina valstybės nuosavybėn.

Dalyvavimas varžytynėse raštu[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Varžytynėse asmuo gali dalyvauti raštu, laikydamasis kitų šiame Kodekse nurodytų dalyvavimo varžytynėse sąlygų su šiame straipsnyje nurodytomis išimtimis (LR CPK 712 str. 1 d.).

Varžytynėse raštu dalyvausiantis asmuo iki varžytynių pradžios turi sumokėti dalyvio mokestį ir pasirašyti, kad nėra LR CPK 709 straipsnyje numatytų kliūčių dalyvauti varžytynėse, o savo pasiūlymą dėl kainos, kartu nurodydamas savo vardą, pavardę, asmens kodą, adresą (juridinio asmens pavadinimą, kodą, buveinę ar adresą), pateikti antstoliui užklijuotame voke. Vokai, kuriuose pateikiami raštu varžytynėse dalyvaujančių asmenų pasiūlymai, registruojami Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatyta tvarka. Pradėjus varžytynes, antstolis viešai atplėšia voką ir paskelbia pirkėjo vardą, pavardę (pavadinimą) ir jo siūlomą pirkimo kainą. Jeigu raštu pasiūlyta kaina atitinka LR CPK 713 straipsnio 4 dalyje nurodytus reikalavimus, ji laikoma pradine varžytynėse parduodamo turto kaina.

Jeigu kiti varžytynių dalyviai nepasiūlo didesnės kainos, laimėjusiu varžytynes pripažįstamas asmuo, raštu pateikęs pasiūlymą dėl kainos.

Jeigu keli raštu varžytynėse dalyvaujantys asmenys pasiūlė vienodą kainą, pirmumo teisę į parduodamą turtą turi pirmiau užregistruotas pirkėjas.  

Varžytynių vedimo tvarka[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Varžytynės vykdomos skelbime nurodytoje vietoje ir nurodytu laiku. Antstolis, prieš pradėdamas varžytynes, rašytiniu patvarkymu gali ne ilgiau kaip trims valandoms atidėti varžytynių pradžią (LR CPK 713 str. 1 d.). Varžytynes veda antstolis. Pradėdamas varžytynes, antstolis paskelbia pradinę parduodamo turto kainą ir klausia: „Kas daugiau?“ Pirkėjų siūlomas kainas antstolis paskelbia žodžiu. Jeigu didesnės kainos niekas nesiūlo, antstolis tris kartus klausia: „Kas daugiau?“ Jeigu po trečiojo paskelbimo didesnės kainos niekas nepasiūlo, antstolis paskelbia, kad turtas parduotas.

Parduodant turtą iš varžytynių, pirmasis kainos padidėjimas turi sudaryti ne mažiau kaip penkis procentus pradinės turto pardavimo kainos, jeigu parduodamo turto pradinė kaina iki penkiasdešimties tūkstančių litų, ne mažiau kaip keturis procentus – jeigu parduodamo turto pradinė kaina yra nuo penkiasdešimties tūkstančių litų iki šimto tūkstančių litų, ir ne mažiau kaip tris procentus – jeigu parduodamo turto pradinė kaina viršija šimtą tūkstančių litų.

Turtas laikomas parduotu tam asmeniui, kuris varžytynėse pasiūlė didžiausią kainą.

Prieš baigdamas varžytynes, antstolis visiems varžytynėse dalyvaujantiems asmenims žodžiu paaiškina LR CPK V dalies XXXI skyriuje nustatytą antstolio veiksmų apskundimo tvarką.

Varžytynėse dalyvaujantis skolininkas turi teisę nurodyti, kurie tose varžytynėse parduodami daiktai turėtų būti parduodami pirma kitų. Antstolis šio skolininko nurodymo privalo laikytis.  

Protokolas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Varžytynių metu rašomas varžytynių protokolas (LR CPK 714 str. 1 d.). Jį rašo antstolio paskirtas raštvedys arba kitas antstolis. Protokole nurodoma visa varžytynių eiga. Be duomenų apie varžytynių eigą, protokole nurodoma varžytynių vieta ir laikas, kada varžytynės pradėtos ir baigtos, antstolio vardas ir pavardė, kurioje vykdomojoje byloje parduodamas turtas, kas užsiregistravo dalyvauti varžytynėse, kas dalyvauja varžytynėse, kokia pradinė parduodamo turto kaina, kas pasiūlė didesnę kainą, kam parduotas turtas. Jeigu kam nors nebuvo leista dalyvauti varžytynėse, protokole turi būti pažymėtos antstolio nurodytos neleidimo priežastys. Taip pat protokole turi būti pažymėtos varžytynėse dalyvavusių asmenų pareikštos pastabos.

Protokolą pasirašo varžytynes vykdęs antstolis, protokolą surašęs asmuo, varžytynėse turtą nupirkęs asmuo (jeigu jis dalyvavo varžytynių metu). Protokolą gali pasirašyti išieškotojas, skolininkas ir kiti varžytynių dalyviai.  

Pinigų sumokėjimo tvarka nupirkus turtą iš varžytynių[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Visą sumą už varžytynėse nupirktą daiktą pirkėjas privalo sumokėti per penkias dienas nuo varžytynių pabaigos (LR CPK 716 str. 1 d.).

Pirkėjo prašymu antstolis savo patvarkymu gali pratęsti visos sumos sumokėjimo terminą iki vieno mėnesio.

Varžytynių paskelbimas neįvykusiomis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Antstolis savo patvarkymu varžytynes paskelbia neįvykusiomis (LR CPK 717 str.):

  • jeigu varžytynėse nedalyvavo nė vienas pirkėjas;
  • jeigu varžytynėse pasiūlyta kaina neatitinka LR CPK 713 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų;
  • jeigu pirkėjas per nustatytą terminą nesumoka visos sumos už varžytynėse pirktą turtą;
  • jeigu iki teisėjui patvirtinant varžytynių aktą paaiškėja, kad pirkėjas neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse (šio Kodekso 709 straipsnis);
  • jeigu dėl įstatymų pažeidimo teisėjas atsisako tvirtinti turto pardavimo iš varžytynių aktą.

 

Parduodamo turto pradinė kaina pirmą kartą rengiamose (pirmosiose) varžytynėse[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų šio Kodekso 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos (LR CPK 718 str.).  

Turto nepardavimo iš pirmųjų varžytynių pasekmės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jeigu varžytynės paskelbtos neįvykusiomis dėl to, kad nedalyvavo nė vienas pirkėjas arba dėl to, kad varžytynėse kaina nebuvo padidinta, kaip numatyta LR CPK 713 straipsnio 4 dalyje (Kodekso 717 straipsnio 1 ir 2 punktai), turtas perduodamas išieškotojui už pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą (LR CPK 719 str. 1 d.).

Jeigu varžytynės paskelbtos neįvykusiomis dėl to, kad pirkėjas už varžytynėse pirktą turtą per nustatytą terminą nesumokėjo visos sumos, taip pat dėl to, jog paaiškėjo, kad pirkėjas neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse, ar dėl įstatymų pažeidimo teisėjas atsisakė tvirtinti turto pardavimo iš varžytynių aktą (LR CPK 717 straipsnio 3, 4, 5 punktai), turtas išieškotojui perduodamas už tą kainą, kuria jis buvo perkamas paskelbtose neįvykusiomis varžytynėse.

Paskelbęs varžytynes neįvykusiomis, antstolis išieškotojui raštu pasiūlo paimti neparduotą iš varžytynių turtą šiame straipsnyje bei LR CPK 720 straipsnio 1 dalyje nurodytomis sąlygomis ir nustato terminą, per kurį išieškotojas turi raštu antstoliui pranešti apie savo sutikimą paimti turtą.  

Išieškotojo sutikimas paimti neparduotą iš varžytynių turtą[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pareiškęs sutikimą paimti turtą, išieškotojas turi per penkias dienas įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą perduodamo turto kainos ir jo daliai tenkančios lėšų sumos, apskaičiuotos kiekvienam išieškotojui laikantis nustatytos reikalavimų patenkinimo eilės, skirtumą (LR CPK 720 str. 1 d.).

Išieškotojo prašymu antstolis savo patvarkymu visos sumos sumokėjimo terminą gali pratęsti iki vieno mėnesio.  

Išieškotojo atsisakymo paimti iš pirmųjų varžytynių neparduotą turtą pasekmės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jeigu išieškotojas atsisako paimti LR CPK 719 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka jam perduodamą turtą arba per antstolio nustatytą terminą nepraneša apie savo sutikimą paimti perduodamą turtą ar per nustatytą terminą neįmoka pradinės parduodamo turto kainos ir jo daliai tenkančių lėšų skirtumo, ne vėliau kaip po vieno mėnesio nuo varžytynių paskelbimo neįvykusiomis antstolis skelbia antrąsias varžytynes (LR CPK 721 str. 1 d.).

Jeigu išieškotojas atsisako paimti LR CPK 719 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka jam perduodamą turtą arba per antstolio nustatytą terminą nepraneša apie savo sutikimą paimti perduodamą turtą ar per nustatytą terminą neįmoka pradinės parduodamo turto kainos ir jo daliai tenkančių lėšų skirtumo, ne vėliau kaip po vieno mėnesio nuo varžytynių paskelbimo neįvykusiomis antstolis skelbia pakartotines varžytynes.

Pakartotinės varžytynės vyksta tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir ankstesnės varžytynės, kurios paskelbtos neįvykusiomis.

Antrosios varžytynės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Antrosios varžytynės vyksta tokiomis pačiomis sąlygomis ir tvarka kaip ir pirmosios varžytynės su ta išimtimi, kad antrosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro šešiasdešimt procentų LR CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka nustatytos turto kainos (LR CPK 722 str. 1 d.).

Jeigu LR CPK 717 straipsnio 1 ir 2 punktuose numatytais pagrindais yra paskelbtos neįvykusiomis antrosios varžytynės, antstolis išieškotojui pasiūlo pasiimti neparduotą turtą už neįvykusiose antrosiose varžytynėse skelbtą pradinę parduodamo turto kainą, laikantis LR CPK 720 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos. Jeigu išieškotojas atsisako paimti neparduotą turtą, taikomos LR CPK 723 straipsnyje numatytos pasekmės.

Jeigu antrosios varžytynės paskelbtos neįvykusiomis LR CPK 717 straipsnio 3, 4, 5 punktuose numatytais pagrindais, antstolis išieškotojui pasiūlo paimti neparduotą turtą už tą kainą, kuria turtas buvo perkamas neįvykusiose varžytynėse, laikantis šio Kodekso 720 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos.

Jeigu išieškotojas atsisako paimti turtą šio straipsnio 3 dalyje numatytomis sąlygomis, skelbiamos antrosios pakartotinės varžytynės. Jos vyksta tomis pačiomis sąlygomis kaip ir varžytynės, kurios paskelbtos neįvykusiomis.  

Išieškotojo atsisakymo paimti iš antrųjų varžytynių neparduotą turtą pasekmės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jeigu išieškotojas atsisako paimti LR CPK 722 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka jam perduodamą turtą arba per antstolio nustatytą terminą nepraneša apie sutikimą paimti perduodamą turtą ar per nustatytą terminą neįmoka pradinės parduodamo turto kainos ir jo daliai tenkančių lėšų skirtumo, turtas grąžinamas skolininkui (LR CPK 723 str. 1 d.).

Grąžindamas skolininkui turtą, to turto areštą savo patvarkymu panaikina antstolis. Jeigu turtas yra areštuotas pagal teismo nutartį, antstolis patvarkymu pasiūlo turto arešto panaikinimo klausimą išspręsti tam teismui, kurio nutartimi turtas buvo areštuotas.

Pakartotinai į tą patį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus išieškojimas gali būti nukreipiamas praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo turto grąžinimo skolininkui.

Neparduotą iš varžytynių turtą grąžinus skolininkui, išieškojimas gali būti nukreipiamas bendra tvarka į kitą skolininkui priklausantį turtą.  

Turto pardavimo iš varžytynių aktas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Antstolis surašo kiekvieno iš varžytynių parduodamo daikto pardavimo iš varžytynių aktą. Šiame akte nurodoma (LR CPK 724 str. 1 d.):

  • kas, kada ir kur įvykdė varžytynes;
  • parduodamo turto pavadinimas, turto unikalus numeris, jeigu toks yra, ir turto apibūdinimas;
  • tikslus pirkėjo vardas, pavardė, asmens kodas bei jo adresas, juridinio asmens – pavadinimas kodas, buveinė (adresas) ir už nupirktą turtą sumokėta suma.

Aktą pasirašo antstolis ir pirkėjas. Prie akto pridedamas varžytynių protokolas ir skelbimas apie varžytynes.

Kai pirkėjas sumoka visą sumą, už kurią jis nupirko turtą, turto pardavimo iš varžytynių aktą antstolis ne vėliau kaip kitą darbo dieną pateikia tvirtinti apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolis, teisėjui.  

Varžytynių akto tvirtinimo tvarka[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Teisėjas turto pardavimo iš varžytynių aktą tvirtina rezoliucija, nuo varžytynių dienos praėjus ne mažiau kaip 20 dienų (LR CPK 725 str. 1 d.).

Jeigu yra paduotas skundas dėl antstolių veiksmų, susijusių su varžytynėmis, arba jeigu dėl varžytynių teisėtumo teisėjui kyla abejonių, klausimas dėl turto pardavimo iš varžytynių akto tvirtinimo nagrinėjamas teismo posėdyje. Tame pačiame teismo posėdyje išnagrinėjami skundai dėl antstolio veiksmų parduodant turtą iš varžytynių. Klausimas dėl varžytynių akto tvirtinimo ir skundai dėl antstolio veiksmų išsprendžiami ta pačia teismo nutartimi.

Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešama antstoliui, išieškotojui, skolininkui, turtą varžytynėse nupirkusiam asmeniui ir skundus padavusiems asmenims, tačiau jų neatvykimas netrukdo nagrinėti bylą.

Teisėjas, nustatęs esminius pažeidimus, padarytus parduodant turtą iš varžytynių, nutartimi atsisako tvirtinti varžytynių aktą ir varžytynes pripažįsta neįvykusiomis.

Nutarties, kuria išspręstas varžytynių akto patvirtinimo klausimas, nuorašas išsiunčiamas posėdyje nedalyvavusiems asmenims. Dėl šios nutarties gali būti paduotas atskirasis skundas.

Nutarčiai, kuria patvirtintas varžytynių aktas, įsiteisėjus, laikoma, kad turtas parduotas.

Nutarčiai, kuria atsisakyta tvirtinti varžytynių aktą, įsiteisėjus, pirkėjui grąžinama sumokėta suma ir nustatyta tvarka turtas perduodamas išieškotojui arba skelbiamos pakartotinės varžytynės. Sumokėta suma negrąžinama LR CPK 711 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais.

Teisėjo rezoliucija ar nutartimi patvirtintas turto pardavimo iš varžytynių aktas yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]