Turizmo klimato indeksai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.

Turizmo klimato indeksai (Tourism climate indices) – indeksai nusakantys vietovės, regiono ar šalies turistinį potencialą rementis meteorologiniais parametrais. Populiariausi turizmo klimato indeksai: turizmo klimato indeksas TCI (Tourism Climate Index) ir klimato indeksas turizmui CIT (Climate Index for Tourism).

TCI indeksas sukurtas lenkų mokslininko Z. Mieczkowski‘o 1985 metais. Jis skirtas turizmo klimato indekso integravimui, visi klimato kintamieji laikomi svarbūs turizmui ir vienu indeksu įvertina klimatinę gerovę turistams, užsiimančiais bendrąją turizmo veikla. Šis indeksas susieja dvi bioklimatines kombinacijas ir tris nepriklausomus klimato parametrus.

CIT indeksas sukurtas 2003 metais Naujosios Zelandijos mokslininko Cr. De Freit`o. Jis laikomas vienu naujausių indeksų, skirtų vertinti tinkamumo sąlygas, bet jis skirtas tik paplūdimiams. Šis indeksas naudingas turistams, turizmo įmonėms planuojančioms atostogas prie jūros. Indeksas apima tris aspektus: terminį, fizinį ir estetinį, kuriems įvertinti reikalingi meteorologiniai duomenys.

Naudojami duomenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

TCI[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

• Vidutinė paros temperatūra • Maksimali paros temperatūra • Minimalus drėgnumas • Santykinis drėgnumas • Vėjo greitis • Suminis kritulių kiekis • Saulės spindėjimo trukmė

CIT[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

• Kiekvienos valandos temperatūra • Kiekvienos valandos oro drėgnumas • Kiekvienos valandos vėjo greitis • Debesuotumas • Suminis kritulių kiekis


Formulė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

TCI[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

TCI = 2*(4CID + CIA + 2R + 2S + W) 

CID – dienos terminio komforto indeksas, apskaičiuojamas, naudojant vidutinę aukščiausią oro temperatūrą bei vidutinį minimalų santykinį drėgnumą; CIA – paros terminio komforto indeksas, susidedantis iš paros vidutinės oro temperatūros ir paros vidutinio santykinio drėgnumo; R – kritulių kiekis; S – saulės intensyvumas (spindėjimo trukmė); W – vidutinis vėjo greitis. Atitinkamai, kiekvienas dėmuo sudaro tam tikrą procentinę dalį viso indekso: CID – 40%, CIA –10%, R – 20%, S – 20%, W – 10%.

CIT[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

CIT =f[(T,A)×P]   

T – terminis pojūtis, nusakomas ASHRAE (Thermal Environmental Conditions for Human Occupancy) skale. A – estetinis patrauklumas, kurį nusako debesuotumas. P – fizinės ribos, kurios nusprendžiamos pagal kritulių kiekį ir vėjo stiprumą.


Metodika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

TCI[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Skaičiuojant TCI prieš tai reikia apsiskaičiuoti dar du indeksus CIA ir CID. CID indeksas randamas naudojantis minimaliu drėgnumu ir maksimalia paros temperatūra, CIA indeksas apskaičiuojamas naudojant santykinį drėgnumą ir vidutinę paros temperatūrą. Kiekvienas parametras yra suranguojamas pagal lentelę, kurių reikšmės nuo 0 iki 5. Įvertinus visus rodiklius, skaičiuojamas turistinis klimato indeksas (TCI). Apskaičiavus, nustatoma į kokių sąlygų intervalą patenka TCI reikšmės, kurios gali būti nuo –30 iki 100.


Rodiklių kriterijų lentelė pagal Mieczkowski(1985)
Rangas Efektyvioji temperatūra, (°C) Krituliai, (mm) Saulės spindėjimo trukmė (val / dieną) Vėjo greitis (km/h)
5,0 20 – 26 0,0 – 14,9 ≥10 < 2,88
4,5 19; 27 15,0 – 29,9 9 < 2,88 – 5,75
4,0 18; 28 30,0 – 44,9 8 5,76 – 9,03
3,5 17; 29 45,0 – 59,9 7 9,04 – 12,23
3,0 16; 30 60,0 – 74,9 6 12,24 – 19,79
2,5 10 – 15; 31 75,0 – 89,9 5 19,80 – 24,29
2,0 5 – 9; 32 90,0 – 104,9 4 24,30 – 28,79
1,5 0 – 4; 33 105,0 – 119,9 3 28,80 – 38,52
1,0 –5 – –1; 34 120,0 – 134,9 2
0,5 35 135,0 – 149,9 1
0,0 >36; –10 – –6 >150,0 <1 >38,52


Turistinio klimato indekso sąlygų kategorijos pagal Mieczkowski (1985)
Turistinio klimato indekso intervalai Vertintinos sąlygos
90 – 100 Idealios
80 – 89 Puikios
70 – 79 Labai geros
60 – 69 Geros
50 – 59 Priimtinos
40 – 49 Ribinės
30 – 39 Nepalankios
20 – 29 Labai nepalankios
10 – 19 Ekstremaliai nepalankios
9 – –9 Negalimos
–10 – –30 Neįmanomos

CIT[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Terminį pojutį galima įvertinti naudojantis terminiais jutiminiais indeksais, pvz PMV, PET,UTCI ir kt. Pasirinktias indeksas yra priskiriamas ASHRAE skalei, kuri reikalinga norint įvertinti terminį pojūtį CIT formulėje. Gavus terminį pojūtį vertinimas vykdomas mechaniškai kiekvienos dienos parametrus prilyginant tam tikrai reikšmei. Prilyginus žiūrima į reikšmių lentelę, kuri nurodo turistinį potencialą.


CIT vertinimo kriterijai ir reikšmės pagal De Freitas (2005)
ASHRAE skalė (terminis indeksas) Debesuotumas (≤4 balus) Debesuotumas (≥5 balus) Krituliai (>3 mm) Vėjo greitis (≥6 m/s)
Labai karšta (+4) 4 3 2 2
Karšta(+3) 6 5 2 2
Šilta (+2) 7 5 2 2
Nežymiai šilta (+1) 6 4 2 2
Neultralu (0) 5 3 2 2
Nežymiai vėsu (–1) 4 3 2 2
Vėsu (–2) 3 2 1 1
Šalta (–3) 2 1 1 1
Labai šalta (–4) 1 1 1 1


CIT vertinimo kategorijos pagal De Freitas (2005)
1 2 3 4 5 6 7
Labai netinkamos Netinkamos Pakankamai netinkamos Ribinės (bet priimtinos) Pakankamai tinkamos Tinkamos Labai tinkamos

Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Atlikti tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Didžiausias dėmesys klimatinio potencialo turizmui sutelktas į Lietuvos pajūrio miestus (Palanga, Klaipėda, Nida) šiltuoju metų sezonu, tai yra nuo gegužės iki rugsėjo mėnesio. Pagal TCI indeksą turistinį potencilą skaičiavo I. Klybienė (2006), Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos darbuotojai (2015). Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos darbuotojai vertinimą yra atlikę visiems metams ne tik pajūrio miestams, bet ir kitiems turistiniams miestams ir miesteliams (Trakai, Likėnai,Druskininkai, Ignalina, Birštonas, Anykščiai, Zarasai).

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • De Freitas C.R., Scott D., McBoyle G. (2004). A new generation climate index for tourism and recreation. Advances in Tourism Climatology. International Workshop on Climate, Tourism and recreation.
  • Mantao Tang (2013) Camparing the Tourism Climate Index and Holiday Climate Index in Major European Urban Destinations. A thesis presented to the University of Waterloo in fulfillment of the thesis requirement for the degree of Master of Environmental Studies in Geography - Tourism Policy and Planning , Waterloo, Ontario, Canada.
  • Galvonaitė A., Kilpys J., Kitrienė Z., Valiukas D. (2015). Lietuvos kurortų klimatas. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Vilnius.


Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]