Turizmas Lietuvoje

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Turizmas Lietuvoje – turizmas plėtojamas Lietuvoje. Pagal 2016 m. apgyvendinimo įstaigų statistiką, Lietuvoje pernai apsilankė ir bent vieną naktį praleido 1,49 mln. turistų iš užsienio, t.y. 9,4 proc. daugiau nei 2015 m. Vietinių turistų skaičius augo 10,2 proc. – po Lietuvą praėjusiais metais keliavo ir bent vienai nakvynei šalies apgyvendinimo įstaigose apsistojo 1,26 mln. gyventojų. Bendras Lietuvos turizmo augimas 2016 m. siekia 9,8 proc.[1] Turizmas Lietuvoje sudaro 1,7 proc. bendrojo vidaus produkto, sektoriuje dirba 22,5 tūkst. darbuotojų (1,7 % visos darbo jėgos).[2]

Nuo 2013 m. rengiama kasmetinė, tarptautinė turizmo, kelionių ir aktyvaus laisvalaikio paroda „Adventur“, vykstanti Vilniuje, LITEXPO parodų salėje, sutraukianti beveik 30 tūkst. lankytojų.[3]

Lankytinos vietovės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje populiariausias kultūrinis, gamtinis turizmas. Lankytinų vietų skaičius siekia 1 000.[4] Galima aplankyti UNESCO ar tautinio paveldo objektus, keliauti po skirtingus etnokultūrinius regionus, domėtis jų tarme, gyvensenos, elgsenos bruožais, ragauti autentiškus patiekalus (kulinarinis turizmas).

Kurortai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Trakų salos pilis. Trakai yra viena iš kurortinių teritorijų Lietuvoje.
Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje kurortas.

Lietuvoje kurortais laikomos gyvenamosios vietovės, turinčios gamtos gydomųjų veiksnių (mineralinis vanduo, gydomasis purvas, sveikatai palankus klimatas, rekreaciniai želdiniai ir vandens telkiniai) ir specialią infrastruktūrą, sudarančią sąlygas naudoti šiuos veiksnius gydymui, profilaktikai ir poilsiui. Dabar veikia 4 kurortai: Birštonas, Druskininkai, Neringa, Palanga. Be to, yra daugiau kurortinių teritorijų, kurioms keliami panašūs reikalavimai kaip ir kurortams, tik jose gali nebūti specialios infrastruktūros, skirtos gydymo reikmėms

Kultūrinis turizmas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Romuvos Jorė Kulionyse 2015 m.
Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Kultūrinis turizmas.

Kultūrinis turizmas – tiek vietinės, tiek užsienio kultūros pažinimas plačiąja prasme. Pavyzdžiui, Trakuose vykstančioje tradicinėje „Viduramžių šventėje“ mokoma senųjų liaudies amatų, galima pažiūrėti viduramžių riterių kovų. Kernavės kultūrinio rezervate vyksta tarptautinis eksperimentinės archeologijos festivalis „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“, kurio metu galima paragauti viduramžių maisto. Kulionyse (Molėtų raj.) romuviai kasmet rengia Jorės šventę. Festivalis „Mėnuo Juodaragis“ sutraukia šiuolaikinės Baltų kultūros atstovus.

Gamtinis turizmas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Ekoturizmas.

Lietuvoje ekologinis turizmas apima keliavimą saugomose gamtinėse teritorijose, augalų, gyvūnų stebėjimą, vietinės kultūros ir tradicijų pažinimą bei aplinkos puoselėjimą. Pavyzdžiui, Kuršių nerijos nacionaliniame parke dirbtinai ribojamas turistų srautas, sunkiai išduodami naujos statybos leidimai, apmokestinamas automobilių srautas, idant būtų apsaugota jos gamta, tačiau čia nutiestas Neringos dviračių takas, taip pat įrengti pažintiniai takai Pilkosios kopose ir kt.[5][6][7] Čia galima užsiimti veržliu laisvalaikiu. Kuršių Nerijoje apsilanko bene daugiausia migruojančių paukščių Lietuvoje, todėl yra puikios sąlygos ornitologiniam turizmui plėtoti.

Nuotykių turizmas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Grūda nuo Šaudzyklos kalno vasarą. Ūla, GrūdaBaidarių sporto mėgėjų pamėgtos upės.
Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Nuotykių turizmas.

Lietuvoje daugelio mėgstamas pėsčiųjų, dviračių, vandens turizmas. Pavyzdžiui, Galvės ežere išplėtotas irklenčių sportas, bet juo galima užsiimti tiek upėse, tiek ežeruose. Baidarių sporto mėgėjų pamėgtos Ūlos, Grūdos, Merkio upės. Jėgos aitvarų, burlenčių sportu galima užsiimti pajūryje, Kuršių, Kauno mariose ir kituose didesniuose Lietuvos ežeruose. Taip pat Lietuvoje populiarėja bėgimas. 2017 m. vyks beveik 100 bekelės ir plento bėgimo renginių.[8] Be kita ko, rengiamos orientavimosi, rogainingo, triatlono, kalnų dviračių, slidinėjimo varžybos, įvairūs žygiai. Veikia vandenlenčių, snieglenčių, kalnų slidinėjimo, uolų laipiojimo parkai, centrai.

Kaimo turizmas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaimo turizmo sodyba Lietuvoje.
Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Kaimo turizmas.

Kaimo turizmas – viena iš turizmo rūšių, siūlanti poilsį užmiestyje, kaime. Turistai traukiami gamtos švara ir ramybe, galimybe pažinti regiono tradicinę buitį, kultūrą. Ryškus kaimo turizmo porūšis yra agrarinis turizmas, kurio metu turistas ne tik gyvena kaimo sodyboje, bet ir užsiima ūkine veikla joje.

Tyrimo duomenimis, 2015 m. apgyvendinimo paslaugas Lietuvoje teikė 655 kaimo turizmo sodybos. Kaimo turizmo sodybose apsilankė 303,3 tūkst. poilsiautojų, iš jų 27,8 tūkst. buvo užsieniečiai. Kaimo turizmo sodybose daugiausia poilsiavo Lietuvos gyventojai. Populiariausios buvo prie ežerų įsikūrusios sodybos.[9]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Wikivoyage-Logo-v3-icon.svg Turizmas Lietuvoje – kelionių gidai, susiję su straipsniu