Turaidos Rožė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Turaidos Rožės kapas
Turaidos pilis

Turaidos Rožė (1601-1620 m.) – latvių mergina Maja, gyvenusi Turaidos pilyje.

Majos (latv. Maija), žinomos kaip Turaidos Rožė, Siguldos pilies sodininko Viktoro meilės istorija – tikras XVII a. pradžioje Turaidoje nutikęs įvykis.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1601 m. lenkų ir švedų kariuomenių mūšio lauke Turaidos pilies raštininkas Greifas greta nužudytos moters atrado dar gyvą kelių mėnesių kūdikį. Jis mergaitę parsinešė į namus, nes ji būtų mirusi badu, pakrikštijo Majos vardu ir augino kaip savą dukrą. Metams bėgant ji tapo dailia mergina.

Mają pamilo Siguldos pilies sodininkas Heilas. Meilė buvo abipusė. Buvo numatyta vestuvių diena, todėl jaunieji, nieko nebijodami kone kas vakarą susitikinėdavo prie Gutmanio olos. Ir 1620 m. rugpjūčio 6 d., gavusi nuo Heilo žinutę, kad ateitų prie olos po vidurdienio, nes vakare jis negalėsiąs, Maja kartu su tikra Greifo dukra, aštuonmete Lenta nusileido nuo kalno. Bet mažoji Lenta pavargo ir prisėdo pailsėti. O vakarop į Turaidą atėjęs Heilas sužinojo, kad jo mylimoji negyva.

Pirmiausia įtarimas krito ant paties Heilo. Tačiau Turaidos ponas Šildheimas, kuris gulėjo ligos patale, nepatikėjo tuo ir įtarė lenkų armijos dezertyrus Jakubovskį ir Skudritį, kurie pas jį tarnavo jau porą metų, bet garsėjo kaip girtuokliai ir paleistuviai. Skudritis kitą dieną pats atėjo pas poną ir papasakojo, kas nutiko.

Jis pasakė, kad Jakubovskis taip pat buvo įsimylėjęs Mają nuo tada, kai atkako į Turaidą. Prieš tris mėnesius jis pasiūlęs Majai ranką ir širdį, bet ta atsakiusi, kad jau yra susižadėjusi su Heilu. Jakubovskis įsižeidė, tačiau jo būta atkaklaus ir klastingo. Jis pasikvietė Skudritį, pasiūlė atvilioti Mają į Gutmanio olą ir abiem ją išprievartauti. Heilo vardu jis ir pasiuntė žinutę Majai.

Abu dezertyrai prie olos atėjo anksčiau ir pasislėpė krūmuose. Kai atėjo Maja, Jakubovskis jai pastojo kelią ir šiurkščiausiais žodžiais išsakė savo ketinimus. Mergina priešinosi, bet Jakubovskis buvo stiprus žmogus ir parvertė ją ant žemės. Tada Maja pradėjo prašyti, kad tebūnie jo valia, bet ji atsiduos tik tada, kai padovanos jam savo stebuklingą skarelę, kuri saugo ją nešiojantį nuo visko. Jeigu jis netikįs, tegul kerta jai kardu. Jis kirto merginai per kaklą, apgobtą skarele, ir Maja krito ant žemės, krauju aptaškydama žudiką. Tuo metu Skudritis visai greta išgirdo mažosios Lentos klyksmą. Jis išsigando ir pabėgo.

Išgirdo Lentos šauksmą ir Jakubovskis. Jis nėrė į mišką, ir Skudritis jo daugiau nematė. Tik rytą rado jį pasikorusį miške, todėl ir atėjęs papasakoti, kas nutiko oloje. Nekaltasis Heilas tuoj pat buvo išleistas iš kalėjimo, bet jo vietą užėmė Skudritis, prasėdėjęs belangėje keturis mėnesius [1].

Maja buvo palaidota senuosiuose kapuose prie Turaidos bažnyčios, o ant jos kapo pasodinta liepa. Senoji liepa dabar jau baigia savo amžių, bet greta 1985 m. pasodinta nauja, pratęsianti atminimą apie meilės istoriją.

Legendos gimimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tuomet, XVII a. pradžioje, kai dar buvo deginamos raganos ir žmonėse plito romantiški pasakojimai apie riterius, ištikimybę ir meilę. Galima prisiminti gana panašią itališką legendą apie Rodomontą ir Izabelę, kurią aprašė L. Ariostas (1474-1533). Todėl ir Majos ir Heilo istorija negalėjo netapti legenda. Tačiau liaudies kūryboje greitai buvo pamirštos kai kurios nusikaltimo tyrimo ir teismo apklausos detalės, o ilgainiui legenda papildyta ir nebūtais faktais.

Esą Viktoras pats suradęs mirštančią mylimąją, o kadangi ėjęs į pasimatymą su pjautuvu rankoje, kažkas jį pamatęs pagalvojo, kad jis ir yra tikrasis žudikas. Iš tikrųjų mažoji Lenta išsigandusi nubėgo ne į Turaidą, o į Krimuldą ir buvo ištikta tokio šoko, kad tik rytą atsigavusi ir pasisakiusi iš kur esanti, buvo atvesta į Turaidą. Tačiau ji teisėjo nebuvo apklausiama.

Jeigu Skudritis būtų pasakęs, kad Jakubovskis Mają paprasčiausiai užmušė, jis būtų buvęs apkaltintas bendrininkavimu ir jo būtų laukusi tokia pati bausmė, kaip žudiko. Tačiau, kai jis pasakė, jog Maja pati pasiūliusi Jakubovskiui kirsti jai kardu per kaklą, Skudritis tapo viso labo tik liudininku. Teisėjas ne iš karto pripažino, kad Skudritis nekaltas, jo nuosprendis priimtas tik gruodžio 15 d.

Legenda byloja, kad Viktoras po to pats nusižudęs, ir net jo vardu pavadinta ola, esanti netoli nuo Gutmanio olos. Tačiau teismo medžiagoje, kaip nurodė M. Volfeldtas, Majos mylimojo vardas buvo Heilas, o ir pačios Majos pravardė Turaidos Rožė atsirado tik po to, kai 1848 m. A. Kamereris savo rinkinyje „Jungfrau von Treiden“ įdėjo liaudies dainą apie Rožę.

Dainas 1857 m. J. Daugei knygoje „Turaidas jumprava“ išvertus į latvių kalbą, Rožės vardas išpopuliarėjo ir buvo susietas su Turaidos mergelės Majos vardu. Maja tapo etikos, moralės ir ištikimybės simboliu. Kasmet gegužės 10 d. Latvijoje minima kaip Majos diena.

Latvijoje yra susibūrusi populiarios ir liaudies muzikos grupė (vadovas Imantas Kalninis), pasivadinusi „Turaidas Roze“. Šiuo vardu pasivadinęs ir prancūziškų buldogų veislynas.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Pagal: M. v. Wolffeldt, Mittheilungen aus dem Strafrecht und dem Strafprocess. II B. 2. T. Jelgava, 1848 m.