Tuniso konstitucinė demokratinė asamblėja
 | |
| Trumpinys | RCD |
|---|---|
| Prezidentas | Zinas Al Abidinas Ben Ali |
| Įkurta | 1988 m. vasario 27 d. |
| Uždrausta | 2011 m. kovo 9 d. |
| Būstinė | Mohammed V propespektas |
| Laikraštis | Le Renouveau El Hurriya |
| Studentų organizacija | ERCD |
| Jaunimo organizacija | JCD |
| Narių skaičius | 2 500 000 (2010) |
| Politinė ideologija | Tuniso nacionalizmas Ekonominis liberalizmas[1] (nuo 1988 m.) Autoritarizmas |
| Politinė pozicija | Centro kairė[2] |
| Tarptautinė narystė | Socialistų Internacionalas (2011 m. pašalinta) |
Tuniso konstitucinė demokratinė asamblėja (RCD, pranc.: Rassemblement Constitutionnel Démocratique, arab.: al Tajammu – al Dusturi – Dimuqrati) – Tuniso kairoji politinė partija.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įkurta 1905 m. kaip Tuniso nacionalinio išsivadavimo judėjimas, 1916 m. tapo Nepriklausomybės ir permainų partija. 1934 m. Habibas Burgiba vietoje jos įkūrė Naujojo Dustūro partiją, kuri 1964 m. pasivadino Socialistine dustūro partija (PSD).
1938 m. prancūzų kolonijinė valdžia visas kairiąsias partijas uždraudė. Tačiau 1946 m. profsąjungų vardu buvo įkurta Visuotinė Tuniso darbo sąjunga, kuri 1952 m. subūrė Tuniso išsivadavimo armiją.
1954 m. liepos 31 d. Tunisas gavo autonomiją, 1956 m. kovo 20 d. nepriklausomybę. Vyriausybės vadovu, o 1957 m. liepos 25 d. panaikinus monarchiją, prezidentu tapo H. Burgiba, valdęs šalį iki 1987 m. Buvo likviduotos prancūzų karinės bazės, kuriamas valstybinis pramonės sektorius ir kooperatyvai žemės ūkyje, atliktos ūkio reformos Vakarų Europos pavyzdžiu.
1969 m. partijos pozicija pakrypo dešinėn nuo marksizmo. RCD 25 metus buvo vienintele legalia Tuniso partija. 1987 m. lapkričio 7 d. naujojo šalies prezidento Zino El Abidino Ben Ali iniciatyva buvo įkurta Konstitucinė demokratinė asamblėja, pradėjusi naują šalies demokratizavimo erą. 1994 m. per prezidento ir parlamento rinkimus opozicija pirmą kartą pateko į Deputatų rūmus, gavusi 2,3 % balsų, o 1995 m. gavo 19 jau vietų iš 182.
Sušlubavus H. Burgibos sveikatai, 1998 m. liepos 30 d. – rugpjūčio 2 d. vykusiame III kongrese RCD lyderiu buvo išrinktas šalies prezidentas Ben Ali. 1999 m. jis trečią, o 2004 m. ketvirtą kartą buvo išrinktas Tuniso prezidentu.
Parlamento rinkimuose 1999 m. rinkimuose RCD laimėjo 91,6 % balsų ir 148 iš 182 parlamento vietų. Moterų parlamentarių skaičius padidėjo nuo 11 iki 21 d. Tuniso premjeru buvo paskirtas Mohamedas Ghanučis. 2000 m. savivaldybių rinkimuose RCD gavo 3885 vietas iš 4128. 2004 m. RCD gavo 152 iš 189 parlamento vietų, nes 37 vietos buvo garantuotos kitoms partijoms.
Socialistų Internacionalo narė nuo 1999 m.
2000 m. balandžio 6 d., sulaukęs 97 metų, mirė partijos lyderis H. Burgiba.
2011 m. kovo 18 d. partija buvo panaikinta.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „TUNISIE : La fin du congrès du RCD le président Ben Ali réaffirme son souci de " concrétiser le pluralisme"“. Le Monde.fr. 3 August 1993.
- ↑ „RCD (Rassemblement Constitutionnel Démocratique)“. Institut MEDEA. Suarchyvuota iš originalo 2017-10-02. Nuoroda tikrinta 2024-11-03.
{{cite web}}: CS1 priežiūra: bot: original URL status unknown (link)
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Oficiali svetainė (prancūzų ir arabų k.)