Tundrastepė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Altajaus kalnuose, Ukoko plynaukštėje randami vieni iš paskutiniųjų išlikusių tundrastepės ruožų

Tundrastepėbiomas, paskutinio apledėjimo metu plačiausiai nusidriekęs visoje žemėje. Ši ekosistema dengė daugelį Šiaurės pusrutulio vietų ir išliko nepakitusi apie 100 tūkst. metų, o vėliau staigiai pranyko maždaug apie 12 tūkst. metų, pasibaigus ledynmečiui.[1]

Šiam biomui buvo būdingas šaltas ir sausas klimatas, kuriame beveik neaugo jokie medžiai, vešėjo pievos. Tundrastepėse ganėsi stambūs žolėdžiai – mamutai, avijaučiai, taurai, stumbrai, gauruotieji raganosiai, gigantiškieji elniai, tarpanai.[1]

Šylant ir drėgnėjant klimatui šie gyvūnai išmirė arba atsitraukė į šiauresnes vietas, o kraštovaizdį pakeitė krūmynai, samanoti miškai, tundros, ežerai, raistai. Manoma, kad medžiotojai neturėjo lemiamos įtakos pastarosios megafaunos išnykimui, bet prie to prisidėjo.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 Zimov, S.A.; Zimov, N.S.; Tikhonov, A.N.; Chapin, F.S. (2012). „Mammoth steppe: A high-productivity phenomenon“. Quaternary Science Reviews. 57: 26–45. Bibcode:2012QSRv...57...26Z. doi:10.1016/j.quascirev.2012.10.005. S2CID 14078430.