Trirema

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Triremos modelis

Trirema (lot. triremis 'triirklis') – VIIV a. pr. m. e. paplitęs galeros tipo irklinis karo laivas, labiausiai naudotas Viduržemio jūros pakrančių senovės civilizacijų, ypač Graikijos, Romos, Finikijos laivynuose.[1][2] Triremos buvo svarbios graikų-persų karų mūšiuose, iškylant ir Peloponeso kare žlungant jūrinei Atėnų imperijai.

Triremos pavadinimas siejamas su trimis irklų eilėmis, kurios buvo išdėstytos viena virš kitos trimis aukštais. Kiekvieną irklą valdė vienas asmuo. Irklų ilgis skirtingas: viršutinių ir vidurinių – apie 4 m, apatinių – apie 3 m. Be to, jie išdėstyti šachmatų tvarka. Irklavimui palengvinti buvo iškeliamos burės. Laivo priekyje turėjo įrengtą taraną. Laivo vandentalpa buvo apie 200 t, turėjo iki 200 žmonių įgulą.[3]

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Coates, John F. (2000). The Athenian Trireme. New York: Cambridge University Press. pp. 127–230.
  2. Welsh, Frank (1988). Building the Trireme. London: Constable and Company Limited.
  3. Trirema. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015