Irklas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Irklas valtyje

Irklas – įrankis, kuriuo rankų jėga varoma valtis, laivas ar kita vandens transporto priemonė. Irklą sudaro kotas (jo ilgis priklauso nuo laivo dydžio, irklavimo būdo) ir praplatėjimas (mentė), kuris iria vandenį. Paprastai gaminami iš medienos, nors dabar būna metaliniai, plastmasiniai, sintetinio pluošto.

Irklo pobūdis skiriasi priklausomai nuo laivo: valtis paprastai varoma dviem irklais (valdomais abejomis rankomis), pritvirtinamais prie valties šonų. Siauros valtys (kajakai, baidarės) varomos vienu dvigaliu irklu. Tokiu irklu irkluojama paneriant į vandenį nuosekliai tai vieną, tai kitą galą. Dideliuose laivuose senovėje irkluojama buvo dideliais irklais, kiekvienam irkluotojui tekdavo po irklą. Irklai būdavo išdėstyti abiejuose laivo šonuose, o juos irkluodavo jūreivių būrys.

Irklai naudojami bent nuo ankstyvojo neolito. Kinijoje rasti 45 tūkstm. pr. m. e. mediniai irklai. Laivai taip pat būdavo varomi ir vėju (burių pagalba), tačiau burės netinkamos plaukti esant tykai, upėse, norint plaukti prieš vėją. Sukūrus garo, o vėliau vidaus degimo variklį, rankų darbas plukdant vandens transportą tapo nereikalingas.

Tačiau ir dabar nedidelės valtys dažniausiai irkluojamos. Irkluojami laivai naudojami ir vandens sporte.