Trinkuškiai
 | ||
|---|---|---|
  Trinkuškiai |
||
| Koordinatės | 55°34′44″š. pl. 25°58′37″r. ilg. / 55.579°š. pl. 25.977°r. ilg.Koordinatės: 55°34′44″š. pl. 25°58′37″r. ilg. / 55.579°š. pl. 25.977°r. ilg. | |
| Apskritis |  Utenos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Zarasų rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Degučių seniūnija | |
| Gyventojų skaičius | 18 (2011 m.) | |
Trinkuškiai – kaimas Zarasų rajono savivaldybėje, 6 km nuo Daneikių, anksčiau priklausęs Baibių apylinkei. Kaimas išsidėstęs ant trijų kalvų, tarp Abisavo ir Ligajo ežerų.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
.jpg)
.jpg)
Pavadinimas kilęs nuo slaviškų sudurtinių žodžių „tri“ (trys) ir „kuška“ (kalnas, viršūnė), (Tri(n)kuški)[reikalingas šaltinis], nors ne viena rusų šeima nėra čia gyvenusi nuo kaimo atsiradimo. Istoriniuose šaltiniuose kaimas minimas 1584 m. balandžio 10 d. ir priklausė Vilniaus vyskupijos Braslavo pavieto Salako raktui. Tais metais Trinkuškiuose gyveno penkios valstiečių šeimos, turėjusios po valaką žemės. Trinkuškiečiai buvo vadinami „karališkaisiais“ arba "vyskupiniais "valstiečiais. 1731 m. inventoriuje jau minimos kaimo kapinaitės, esančios vakarinėje kaimo pusėje, važiuojant link Vajasiškio. Išliko keletas senų akmeninių paminklų, kurių vienas datuotas 1892 m., kitas 1889 m. Juodvalkių giminei. Paskutinieji čia palaidoti; 1945 m. nušautas trinkuškietis Alfonsas Pečiūra ir 1957 m. mirusi jo žmona Uršulė. 1923–1925 m. kaimas skirstėsi viensėdžiais, tuomet buvo 40 sodybų ir 195 gyventojai. 1923–1932 m. kaime, ūkininko Klemenso Miškinio troboje buvo pradinė mokykla. Mokytojais ir mokyklos vedėjais dirbo Antosė Puišytė, Vincas Kuzma ir Pranas Dūdėnas. Nepriklausomybės kovose dalyvavo Jurgis Juodvalkis (1895–1946 m.) ir grįžo apdovanotas Vyties kryžiaus ordinu. Sovietinės okupacijos metais Trinkuškių kaimas neteko 27 gyventojų, sušaudytais, nukankintais arba įkalintais Sibire.
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | |||||||||
| 1902 m.[2] | 1923 m.sur.[3] | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur.[4] | 2011 m.sur.[5] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 215 | 195 | 119 | 95 | 46 | 26 | 19 | 18 | ||
| |||||||||
Trinkuškių kaimo iškilesni žmonės:
- Angelė Daubaraitė-DAUBARIENĖ (g. 1927), visuomenininkė, užrašė gimtojo kaimo gyventojų prisiminimus, sudėjo juos į knygą Priė Lygajo ežero-Trinkuškiai (2001 m.),
- Jonas DŪDĖNAS „Vynas“ (1914–1952 m.) „Laisvės“ partizanų kuopos vadas, enkavedistų suimtas ir 1952.08.18 sušaudytas, 2000.04.11 suteiktas kapitono laipsnis (po mirties),
- Jurgis JUODVALKIS (1895–1946 m.), Nepriklausomybės kovų dalyvis, Vyties kryžiaus ordininkas.
- Vytautas MIŠKINIS (1928–1962 m.), partizanas „Viesulas“, Žalgirio kuopos žvalgybos skyriaus viršininkas, 1999.01.11 suteiktas vyr. leitenanto laipsnis (po mirties).
- Valdas MIŠKINIS (1953–2010 m.), inžinierius, statybinės firmos vadovas, rūpinosi gimtojo kaimo gyventojų įamžinimu, pastatė 12 m aukščio atminimo kryžių, finansavo knygos apie Trinkuškių kaimą leidybą.
- Juozas ŠILEIKIS (1920–1997 m.), talentinga kaimo asmenybė, satyrinių eilėraščių ir karikatūrų autorius.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, T. 2. – Vilnius: Mintis, 1976.
- ↑ Список мѣста Ковенской губерніи, 1902.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
- Šaltiniai: Angelė Daubarienė, Vytautas Indrašius Priė Ligajo ežero-Trinkuškiai, 2001, Vilnius.