Trichiurozė
![]() |
Šis straipsnis turi paveikslėlių su terminais kita kalba Jei galite, išverskite arba pakeiskite lietuviškais. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą. |
Trichiurozė | |
![]() Trichuristrichiura gyvenimo ciklas. | |
ICD-10 | B79 |
---|---|
ICD-9 | 127.3 |
MedlinePlus | 001364 |
Trichiurozė (taip pat žinoma kaip plaukagalvio infekcija) – tai infekcija, kurią sukelia parazitinė kirmėlė Trichuristrichiura (plaukagalvis).[1] Jei žmogus užsikrėtęs tik keliomis kirmėlėmis, simptomų dažnai nėra.[2] Užsikrėtusieji, kurių organizme yra daug kirmėlių, skundžiasi pilvo skausmais, nuovargiu ir viduriavimu.[2] Viduriuojant išmatose gali būti kraujo.[2] Sergantiems vaikams gali sutrikti protinis ir fizinis vystymasis.[2] Dėl kraujo netekimo gali pasireikšti mažakraujystė.[1]
Priežastis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Liga paprastai plinta per kirmėlių kiaušinėliais užterštą vandenį ar netinkamai apdorotą maistą (pvz., daržoves).[2] Dažnai šių kiaušinėlių yra dirvoje, kur žmonės tuštinasi lauke ir kur neapdorotos žmonių išmatos yra naudojamos kaip trąša.[1] Šie kiaušinėliai atsiranda iš užsikrėtusių žmonių išmatų.[2] Vaikai žaisdami ant tokios dirvos ir kišdami rankas į burną taip pat lengvai užsikrečia.[2] Kirmėlės gyvena storojoje žarnoje bei yra maždaug keturių centimetrų ilgio.[1] Trichiurozė diagnozuojama po išmatų tyrimo mikroskopu aptikus kiaušinėlių.[3] Kiaušinėliai yra cilindro formos.[4]
Profilaktika ir gydymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Profilaktika užtikrinama tinkamai verdant maistą ir plaunant rankas prieš pradedant ruošti maistą.[5] Kitos profilaktinės priemonės: sanitarinių sąlygų pagerinimas, pvz., užtikrinant, kad būtų naudojamasi veikiančiais ir švariais tualetais[5], užtikrinant prieigą prie švaraus vandens.[6] Tose pasaulio zonose, kuriose infekcijos yra dažnos, dažnai ištisos žmonių grupės reguliariai gydomos vienu metu.[7] Gydoma tris dienas vaistais: albendazoliu, mebendazoliu arba ivermektinu.[8] Po gydymo žmonės dažnai užsikrečia iš naujo.[9]
Epidemiologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Trichiurozė paliečia nuo 600 iki 800 milijonų žmonių visame pasaulyje.[1][10] Ji labiausiai pasireiškia atogrąžų šalyse.[7] Besivystančiame pasaulyje užsikrėtusieji trichiuroze dažnai taip pat yra užsikrėtę nematodais ir askaridoze.[7] Šios infekcijos daro didelę įtaką daugelio šalių ekonomikai.[11] Dirbama stengiantis išrasti vakciną nuo šios ligos.[7] Trichiurozė klasifikuojama kaip apleista atogražų liga.[12]
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 „Parasites - Trichuriasis (also known as Whipworm Infection)“. CDC. 2013-01-10. Nuoroda tikrinta 2016 m. sausio 4 d.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 2,5 2,6 „Soil-transmitted helminth infections Fact sheet N°366“. World Health Organization. 2013 m. birželis. Nuoroda tikrinta 2016 m. sausio 4 d.
- ↑ „Parasites - Trichuriasis (also known as Whipworm Infection) Diagnosis“. CDC. 2013-01-10. Nuoroda tikrinta 2016 m. sausio 4 d.
- ↑ Duben-Engelkirk, Paul G. Engelkirk, Janet (2008). Laboratory diagnosis of infectious diseases : essentials of diagnostic microbiology. Baltimore: Wolters Kluwer Health/Lippincott Williams & Wilkins. ISBN 9780781797016.
- ↑ 5,0 5,1 „Parasites - Trichuriasis (also known as Whipworm Infection) Prevention & Control“. CDC. 2013-01-10. Nuoroda tikrinta 2016 m. sausio 4 d.
- ↑ Ziegelbauer, K; Speich, B; Mäusezahl, D; Bos, R; Keiser, J; Utzinger, J (2012 sau). „Effect of sanitation on soil-transmitted helminth infection: systematic review and meta-analysis.“. PLoSmedicine 9 (1): e1001162. PMC 3265535. PMID 22291577. doi:10.1371/journal.pmed.1001162.
- ↑ 7,0 7,1 7,2 7,3 Bethony, J; Brooker, S; Albonico, M; Geiger, SM; Loukas, A; Diemert, D; Hotez, PJ (2006-05-06). „Soil-transmitted helminth infections: ascariasis, trichuriasis, and hookworm.“. Lancet 367 (9521): 1521–32. PMID 16679166. doi:10.1016/S0140-6736(06)68653-4.
- ↑ „Parasites - Trichuriasis (also known as Whipworm Infection): Resources for Health Professionals“. CDC. 2013-01-10. Nuoroda tikrinta 2016 m. sausio 4 d.
- ↑ Jia, TW; Melville, S; Utzinger, J; King, CH; Zhou, XN (2012). „Soil-transmitted helminth reinfection after drug treatment: a systematic review and meta-analysis.“. PLoS neglected tropical diseases 6 (5): e1621. PMC 3348161. PMID 22590656. doi:10.1371/journal.pntd.0001621.
- ↑ Fenwick, A (2012 kov). „The global burden of neglected tropical diseases.“. Public health 126 (3): 233–6. PMID 22325616. doi:10.1016/j.puhe.2011.11.015.
- ↑ Jamison, Dean (2006). “Helminth Infections: Soil-transmitted Helminth Infections and Schistosomiasis”, Disease control priorities in developing countries, 2nd ed., New York: Oxford University Press. ISBN 9780821361801.
- ↑ „Neglected Tropical Diseases“. cdc.gov. 2011-06-06. Nuoroda tikrinta 2016 m. sausio 4 d.