Transilvanijos įtvirtintos bažnyčios
Transilvanijos įtvirtintos bažnyčios* | |
---|---|
Pasaulio paveldo sąrašas | |
Vieta | Rumunija |
Tipas | Kultūrinis |
Kriterijus | iv |
Nuoroda | (angl.) (pranc.): 596 |
Regionas** | Europa ir Šiaurės Amerika |
Įrašymo istorija | |
Įrašas | 1996 (20-oji sesija) |
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą. |
Transilvanijos įtvirtintos bažnyčios – įtvirtintos bažnyčios Transilvanijoje (Rumunija), nuo XIII a. iki XVII a. statytos Transilvanojos saksų. Septyni kaimai pietų ir pietų-vakarų Transilvanijoje įrašyti į UNESCO Pasaulio paveldo objektų sąrašą (Biertanas nuo 1993 m., likusieji – nuo 1999 m.).
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vokiečiai į Transilvaniją atvyko XIII amžiuje pakviesti Vengrijos karalių. Ši teritorija buvo pavojinga daugiausiai dėl už Karpatų gyvenančių priešų. Pradžioje tai buvo mongolai (jie keletą kartų nusiaubė Transilvanijos teritoriją XIII a.), vėliau – vietinių valstybių (pav., Moldavijos kunigaikštystė) ir, galiausiai, Osmanų imperija. Dėl šios priežasties svarbiausiu veiksniu, užtikrinančiu gyventojų saugumą bei išgyvenimą, buvo įtvirtintų pastatų statymas, kurie galėtų suteikti prieglobstį pavojaus atveju. Geriausiai tam tiko specialiai tvirtinamos mūrinės bažnyčios. Jas pradėta statyti jau XIII amžiuje.
Daugelis jų, pastatytų santykinai nedidelėje teritorijoje, išliko iki šių dienų bei išsaugojo savo pagrindinę – kulto – funkciją, nors dėl vokiečių sumažėjimo XX a. amžiaus antroje pusėje pasikeitė šio regiono gyvenimo būdas bei įpročiai. Šios bažnyčios – tai kaimų centrai. Vietovės išsaugojo viduramžiams būdingą topografiją.
Šiomis bažnyčiomis rėmėsi ir kitos Transilvanijos etninės grupės – rumunai ir šekleriai, statydami daugiau ar mažiau panašius objektus (pav., šeklerių kaimas Darjiu).
Architektūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagrindinis Transilvanijos kaimo objektas tai akmeninė romaninė arba gotikinė gynybinė bažnyčia – dažniausia įsikūrusi ant kalvos, turinti stiprias sienas, mažus langelius-šaudymo angas, aukštus bokštus (kartais papildomą ir virš presbiterijos, gynybines palėpes (kartais – net kelių aukštų), medinius prieangius. Be to, bažnyčią, lyg tikrą tvirtovę, supo gynybinės sienos (dažnai tai buvo dvigubas ar net trigubas gynybinis žiedas su aukštais bokštais). Vidinėje sienų pusėje dažnai būdavo ūkiniai ir gyvenamieji pastatai, sujungti sudėtinga medinių galerijų, išorinių laiptų bei tiltų sistema, kuri galėjo apsaugoti žmones ir jų turtą antpuolių metu.
Gynybinė sistema buvo vystoma palaipsniui, pagal tuometines galimybes bei turimus resursus. Pradžioje buvo tvirtinama bažnyčia, galiausiai – statomos sienos ir jų bokštai.
Kai kuriose bažnyčiose išliko saugomos gotikos ir baroko laikų kultūros šedevrai – altoriai bei paveikslai.
Bažnyčios
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kaimai, įrašyti į UNESCO sąrašą:
- Biertan (Birthälm – Berethalom)
- Câlnic (Kelling – Kelnek) – šioje vietovėje įtvirtinta ne bažnyčia, o saksų nupirkta feodalo pilis, vadinama valstiečių pilimi.
- Dârjiu (Székelyderzs)
- Prejmer (Tartlau – Prázsmár)
- Saschiz (Keisd – Szászkézd)
- Valea Viilor (Wurmloch – Nagybaromlak)
- Viscri (Weißkirch – Szászfehéregyháza)
-
Biertan
-
Câlnic
-
Dârjiu
-
Prejmer
-
Saschiz
-
Valea Viilor
-
Viscri
Kiti kaimai Transilvanijoje, kuriuose yra įtvirtintos bažnyčios:
- Agnita (Agnethen – Szentágota)
- Bazna (Baaßen – Bázna)
- Cisnădie (Heltau – Nagydisznód)
- Cristian (Grossau – Kereszénysziget)
- Ghimbav (Weidenbach – Vidombák)
- Mediaş (Mediasch – Medgyes)
- Ocna Sibiului (Salzburg – Vizakna)
- Râşnov (Rosenau – Rozsnyó)
- Sybin (Hermannstadt – Nagyszeben)
Pavadinimai pateikti rumunų kalba. Skliausteliuose – vokiečių ir vengrų kalbomis.