Kiršlys
| Thymallus thymallus |
|---|
 Kiršlys (Thymallus thymallus) |
| Mokslinė klasifikacija |
 FishBase
|
Europinis kiršlys (Thymallus thymallus) – lašišažuvių žuvis, priklausanti lašišinių (Salmonidae) šeimai. Kūnas iš šonų suplotas. Nugara žalsvai pilka, šonai sidabriški, su juodais taškeliais ir retais gelsvais ar rusvais ruoželiais. Žvynai vidutinio dydžio. Poriniai pelekai rausvi ar gelsvi, neporiniai – violetinio atspalvio. Yra riebalinis pelekas. Galva maža su smailiu snukiu. Ant žandų nedaug mažų dantų[1].
Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Europinis kiršlys paplitęs Šiaurės ir Vidurio Europoje. Vakarinė arialo riba siekia Didžiają Britaniją, ir Luaros upės baseiną. Į pietus arealas tęsiasi iki Ronos ir Dunojaus upių baseinų ir tęsiasi į rytus iki Uralo kalnų. Į rytus nuo Uralo paplitusi labai gimininga kiršliui rūšis – arktinis kiršlys (Thymallus arcticus). Šiaurinėje Europos dalyje sutinkamas Barenco, Baltosios, Baltijos, Šiaurės jūrų upių baseinuose[2].
Lietuvoje europinis kiršlys paplitęs daugiau nei 20-yje upių. Dažniausiai sutinkamas Neries, Merkio, Šventosios, Žeimenos, Jūros, Ventos ir Minijos upių baseinuose[3].
Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gyvena srauniose, šaltavandenėse upėse, šiaurinėje arealo dalyje ir ežeruose. Vandens telkinio dugnas privalo būti padengtas akmenimis ar žvirgždu, vanduo prisotintas deguonies. Lytiškai subręsta 2-ais – 3-iais gyvenimo metais. Patelės įprastai subręsta metais vėliau nei patinai[2]. Lietuvoje nerštas prasideda pavasarį, Kovo – Gegužės mėnesiais[3], upės vandens temperatūrai pasiekus 4-8° C. Būdinga trumpa neršto migracija[2]. Neršto pikas pasiekiamas vandens temperatūrai esant 6-13,5° C, pilnaties metu. Vieno neršto metu patelė subrandina 2-10 tūkstančių ikrelių. Ikrelių skersmuo siekia 3-4 mm, oranžinės spalvos su smulkiais riebaliniais ląšeliais. Ikrelių inkubacijos laikas 10 – 40 dienų priklausomai nuo vandens temperatūros. Vandens temperatūrai pasiekus 16° C ikreliai žūva[4]. Išsiritusios lervutės 4-10 dienų praleidžia tarp žvirgždo grudelių ir maitinasi trynio maišelio turiniu[2].
Suaugėliai maitinasi vandens ir sausumos bestururiai ir jų lervomis, žuvų ikrais, didesni individai – mažomis žuvelėmis. Didžiausią dalį raciono sudaro apsiuvos ir chironimidų lervos.[5]
Lietuvoje kiršlių populiacija smarkiai paveikta melioracijos, upių tiesinimo ir užtvankų statymo. Vienos labiausiai paveiktų upių – Jūra ir Virvytė. Taip pat neigiama poveikį turi upių eutrofikacija, sukelta žemės ūkio ir buitinių nuotekų. Didžiausios populiacijos sutinkamos Pietryčių Lietuvos, vidutinio dydžio, srauniose upėse.
Žvejyba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Žvejų mėgėjų gaudoma rūšis. Lietuvoje draudžiama kiršlius gaudyti natūralios kilmės masalais, tad įprastai gaudoma spiningu ar museline meškere. Neršto metu kiršlius Lietuvoje draudžiama gaudyti nuo Kovo 1 d. iki Gegužės 15 d.[6] Gaudant spiningu įprastai naudojami nedideli vobleriai, vartiklės ar sukrės. Kiršlys itin mėgstama žuvis museliautojų. Museline meškere kiršliai gaudomi šlapia ir sausa muselėmis ar nimfomis. Sezonas prasideda pasibaigus nerštui ir trunka iki vėlyvo rudens.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Kiršlys. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 318
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 Maurice Kottelat and Jörg Freyhof. Handbook of European Freshwater Fishes. 2007. Berlin, Germany. Page 458–461.
- ↑ 3,0 3,1 V. Kesminas, E. Leliūna, A. Kontautas. Margųjų upėtakių ir kiršlių populiacijų būklės įvertinimas ir rekomendacijų dėl jų dirbtinio veisimo darbų populiacijoms palaikyti bei pagausinti 2015–2020 metams pateikimas 2014 m. Galutinė ataskaita.
- ↑ M. Jungwirth and H. Winkler. The temperature dependence of embryonic development of grayling (Thymallus thymallus), danube salmon (Hucho hucho), arctic char (Salvelinus alpinus) and brown trout (Salmo trutta fario), 1984. Aquaculture, 38: 315–327.
- ↑ J.D.Endriukaitis. „Kiršlys“. upese.lt. Nuoroda tikrinta 2024-03-08.
- ↑ „Dėl Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių patvirtinimo“. 2013 m. sausio 4 d. įsakymas Nr. D1-14. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Nuoroda tikrinta 2024-03-08.
