Pereiti prie turinio

Tesonet

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
 Įtariama, kad prie šio straipsnio svariai prisidėjo suinteresuotas asmuo.
Straipsnį reikia kritiškai įvertinti, ypač dėl objektyvumo. Papildomos informacijos gali būti aptarime ir istorijoje.
Tesonet
FormaUAB
PramonėIT
Pirmtakas (-ai)„NordSecurity“ (iki 2022 m.)
Įkurta2008 (2008)
Centrinė būstinėŠvitrigailos 36,
03230 Vilnius,
Lietuva
Svarbiausi darbuotojaiTomas Okmanas,
Eimantas Sabaliauskas (CEO)
Pajamos2,58 mln. € (2022)[1]
Pelnas502 tūkst. € (2022)
TinklalapisTesonet.com

„Tesonet“ – lietuviškas startuolių kūrėjas ir investuotojas, kurį 2008 m. įkūrė Tomas Okmanas ir Eimantas Sabaliauskas.[2] Šiandien įmonė daugiausia dėmesio skiria kibernetiniam saugumui, dirbtiniam intelektui (DI), švietimo technologijoms (EdTech), sporto technologijoms (SportTech) ir skaitmeniniams sprendimams. „Tesonet“ įkūrė arba vysto tokias įmones kaip „Nord Security“, „Hostinger“, „Oxylabs“, „Surfshark“, „Decodo“, „Mediatech“ ir „nexos.ai“. Akseleratoriaus įmonėse iš viso dirba daugiau nei 3,5 tūkst. darbuotojų. „Tesonet“ veikla šiuo metu vyksta trimis pagrindinėmis kryptimis: įmonių kūrimas ir vystymas, investavimas į jau egzistuojančias bendroves ir partnerysčių su kapitalo fondais sudarymas.

2018 m. „Tesonet“ pradėjo plėsti savo veiklą investuodama į perspektyvias Lietuvos ir užsienio įmones: „CAST AI“, „Eneba“, krepšinio klubus „Žalgiris“ ir „London Lions“, „Šiaulių banką“, „Turing College“, „Zapp“, „PartiQlar“ ir kt.[3]

Istorija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1999 m. Eimantas Sabaliauskas ir Tomas Okmanas susipažino IRC internetinių pokalbių kanale, o 2008 m. įkūrė „Tesonet“. Įmonė tuo metu buvo skirta įgyvendinti vieną vienintelį projektą.[4][5] Kaip bebūtų, atrasti pelningą verslo modelį įkūrėjams pavyko tik po 34 nenusisekusių iniciatyvų – nuo svetainių talpinimo ir elektroninės prekybos iki kompiuterinių žaidimų kūrimo.[6]

„NordVPN“ – pirmasis sėkmingas ir pasaulinio pripažinimo susilaukęs įmonės produktas – buvo pristatytas 2012 m., o „Windows“ programėlė pasirodė 2013 m. rugsėjį.

2020 m. didžiausias Lietuvos verslo naujienų portalas „Verslo žinios“ T. Okmanui skyrė „Metų CEO“ apdovanojimą už nuopelnus vadovaujant „Nord Security“ – vienai didžiausių „Tesonet“ grupės bendrovių.[7]

2021 m. „Tesonet“ klientų aptarnavimo padalinys „CyberCare“ tapo savarankiška įmone, tačiau išliko grupės ekosistemos dalimi.[8] Šį sprendimą lėmė siekis kokybiškiau aptarnauti vis didėjantį klientų skaičių visame pasaulyje. Savo paslaugas įvairiomis kalbomis „CyberCare“ teikia klientams 170 šalių ir per metus išsprendžia daugiau nei 11 mln. užklausų. 2025 m. metais įmonės komandoje dirba daugiau nei 400 specialistų.

2022 m. pritraukusi 100 mln. JAV dolerių investicijų, „Nord Security“ tapo antruoju Lietuvos vienaragiu – įmonės įvertis tuo metu siekė 1,6 mlrd. JAV dolerių. Interviu su „CNBC“ metu, T. Okmanas pabrėžė, kad tai buvo pirmasis kartas, kuomet įmonė siekė išorinio finansavimo.[9] „Tesonet“ taip pat sudarė partnerystės sutartį su krepšinio klubu Kauno „Žalgiris“ bei pristatė sporto ir technologijų startuolį „Žalgiris Ventures“, kurio tikslas – skatinti inovacijas ir plėsti sirgaliams skirtų paslaugų spektrą.[10]

2024 m. įmonės patrigubino savo investicijas į biotechnologijų startuolį „MISHKAY Biotech“ ir įsigijo Stratforde (rytų Londonas) įsikūrusį krepšinio klubą „London Lions“.[11][12]

Vietinė ir tarptautinė veikla

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2023 m. T. Okmanas užėmė 965-ą vietą „Crunchbase“ sudarytame pasauliniame startuolių įkūrėjų reitinge ir dalyvavo Pasaulio ekonomikos forume Davose.[13][14]

2024 m. E. Sabaliauskui ir T. Okmanui už paramą Ukrainai teikiančiai viešajai įmonei „Mėlyna ir geltona“ paaukotus daugiau nei 1 mln. eurų suteiktas Lietuvos nacionalinio mecenato vardas. Lietuvos reputacijos indekso duomenimis, „Tesonet“ tapo antra pagal reputacija įmone šalyje.[15][16]

Bendrovės portfelis

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įkurtos įmonės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Nord Security“

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2012 m. T. Okmano, E. Sabaliausko ir jų vaikystės draugų įkurta „Nord Security“ 2013 m. pristatė pirmąjį savo produktą – „NordVPN“. Tarp vėliau pasirodžiusių įmonės produktų: „NordPass“, „NordLocker“ bei „NordLayer“ (2019 m.), „NordLynx“ (2020 m.), „NordStellar“ (2021 m.), „NordProtect“ (2024 m.) ir kiti. 2022 m. „Nord Security“ susijungė su „Surfshark“ ir tapo antruoju Lietuvos vienaragiu (įmonės įvertis – 1,6 mlrd. JAV dolerių).[17]

„Surfshark“

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2018 m. įsteigta kaip VPN paslaugų teikėja, „Surfshark“ vysto įvairius kibernetinio saugumo produktus: VPN programą, duomenų nutekėjimo aptikimo sistemą („Surfshark Alert“), privatų paieškos įrankį („Surfshark Search“) ir antivirusinę programą („Surfshark Antivirus“). Po susijungimo su „Nord Security“ 2022 m., įmonė tapo antruoju Lietuvos vienaragiu, kurio vertė siekia 1,6 milijardo JAV dolerių.[18][19]

„Oxylabs“

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2015 m. įsteigta interneto duomenų rinkimo platforma „Oxylabs“ gali pasigirti didžiausiu pasaulyje etiškai vystomu gyvenamųjų tarpinių serverių tinklu, apimančiu daugiau nei 102 mln.[20] IP adresų visame pasaulyje. Pasaulinės pandemijos metu, sekdama COVID-19 plitimą, „Oxylabs“ bendradarbiavo su mokslininkais iš Stanfordo universiteto, „Virginia Tech“, Virdžinijos universiteto ir kitų mokslo įstaigų.[21] 2022 m. įmonė laimėjo Baltijos šalių tvarumo apdovanojimą už kartu su Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba įgyvendintą pro bono projektą, skirtą aptikti neteisėtą turinį internete naudojant interneto duomenų gavybos įrankius su DI.[22] 2024 m. „Oxylabs“ suteikė pelno nesiekiančiai tyrėjų ir žurnalistų organizacijai „Bellingcat“ nemokamą prieigą prie savo tarpinių serverių tinklo ir „Web Unblockers“ – pažangaus sprendimo viešiesiems duomenims iš svetainių rinkti.[23]

„Mediatech“

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tokias žiniasklaidos platformas kaip „Cybernews“ ir „Healthnews“ valdančios, 2019 m. įkurtos „Mediatech“ siekis – teikti patikimą bei mokslo duomenimis pagrįstą informaciją. 2024 m. duomenimis, bendrovė valdo 8 žiniasklaidos projektus, turi 250 specialistų ir bendradarbiauja su daugmaž 200 laisvai samdomų autorių. Įmonės pagrindą sudaro jos stiprios tyrėjų komandos, kurių atlikti žurnalistiniai tyrimai, susiję su pasaulinio masto kibernetinio saugumo ir asmens duomenų nutekėjimo, sveikatos bei kitomis temomis, reguliariai cituojami tokiuose leidiniuose kaip „Forbes“, „The Washington Post“, „BBC“, „CNBC“ ir „New York Post“. „Mediatech“ taip pat kuria tokius kibernetinio saugumo įrankius, kaip „Data Leak Checker“ ir „Ransomlooker“.[24]

„nexos.ai“

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

T. Okmano ir E. Sabaliausko 2024 m. įsteigta „nexos.ai“ kuria DI sprendimų derinimo platformą verslui. Įmonės produktai padeda įmonėms efektyviai diegti, valdyti ir vystyti DI modelius per vieną sąsają. 2025 m. bendrovė pritraukė 8 mln. JAV dolerių investicijų.[25]

Investicijos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Hostinger“

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2004 m. „Hosting Media“ vardu Lietuvoje įkurta svetainių talpinimo įmonė. Jos paslaugos skirstomos į penkias kategorijas: bendras svetainių talpinimas, talpinimas debesijoje, talpinimas virtualiame privačiame serveryje, talpinimas „WordPress“ ir talpinimas el. pašto serveriuose. 2024 m. duomenimis, bendrovė turėjo daugiau nei 3 mln. klientų, 900 darbuotojų ir 11 duomenų centrų Azijoje, Europoje bei Šiaurės ir Pietų Amerikoje. „Hostinger“ iš viso valdo apie 5 mln. domenų.[26] Nuo 2019 m. įmonė kasmet patenka į „The Financial Times“ sparčiausiai augančių Europos įmonių sąrašą.[27] 2021 m. „Bitcatcha“ ir „Cyber News“ pripažino ją viena sparčiausiai augančių talpinimo paslaugų teikėjų, o „Tech Radar“ 2024 m. ją paskelbė sparčiausiai augančia svetainių talpinimo įmone pasaulyje.[28]

Kauno „Žalgiris“

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2022 m. „Tesonet“ įsigijo 25% Kauno krepšinio klubo „Žalgiris“ akcijų, o įmonės atstovas Jonas Karklys prisijungė prie klubo valdybos. „Tesonet“ siekia padidinti klubo komercinių produktų skaičių ir paskatinti sirgalių patirties gerinimui skirtų technologinių inovacijų kūrimą. T. Okmano teigimu, kurdama naujus pajamų šaltinius, įmonė padeda stiprinti klubą ir ateityje pasiekti geresnių rezultatų aikštelėje.[29]

„Artea“

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Artea“ (anksčiau – „Šiaulių bankas“) yra vienas didžiausių Lietuvos bankų. 2021 m. „Tesonet“, „Invalda INVL“ ir „ME Investicija“ pasirašė sutartį su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku dėl 18% „Artea“ akcijų įsigijimo. Pasak T. Okmano, „Tesonet“ tikslas – padėti bankui diegti inovatyvias finansines technologijas ir kurti „išmanias bei saugias skaitmenines paslaugas ir produktus“. Sudarius kelis atskirus sandorius, įsigijimo procesas sėkmingai užbaigtas 2024 m. „Tesonet“ šiuo metu priklauso 5,32% „Artea“ akcijų.[30]

„Turing College“

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2020 m. įkurta bei 1,2 mln eurų investicijų pritraukusi internetinė programavimo ir skaitmeninių įgūdžių tobulinimo mokykla, kurios pagrindinė auditorija – dirbantys specialistai, siekiantys įgyti naujų gebėjimų ar pakeisti karjerą. Tai pirmasis šio pobūdžio akredituotas virtualus koledžas Baltijos šalyse ir pirmasis Lietuvos startuolis, dalyvavęs Silicio slėnio akseleratoriuje „Y Combinator“. „Tesonet“ buvo vienas iš pradinių bendrovės investuotojų.[31][32][33]

„Eneba“

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2018 m. „Tesonet“ įsigijo „Helis Play“ – programinės įrangos įmonę, įkurtą universitete susipažinusių Vyčio Uoginto ir Žygimanto Mikštos. Tais pačiais metais jie įkūrė „Eneba“ – lyderiaujančią kompiuterinių žaidimų ir skaitmeninių pramogų prekyvietę. Spartus augimas pandemijos metu padėjo įmonei 2020 m. pritraukti 8 mln. JAV dolerių investicijų iš „Practica Capital“ ir „InReach Ventures“. 2023 m. produktų „Eneba“ prekyvietėje buvo įsigiję jau daugiau nei 15 mln. vartotojų, o 80% pardavimų sudarė grįžtantys klientai.[34][35]

„Cast AI“

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Kubernetes“ automatizavimo platformą „Cast AI“ 2019 m. įkūrė Yuri Fraymanas, Leonas Kupermanas ir Laurentas Gilas. 2020 m. įmonė pritraukė 7,7 mln. JAV dolerių iš „TA Ventures“, DNX, „Florida Founders“ ir verslo angelų. 2021 m. „Cast AI“ prisijungė prie „Tesonet“ akseleratoriaus. Pasak E. Sabaliausko, kadangi jų akimis „CAST AI“ buvo „energinga ir perspektyvi įmonė“, „Tesonet“ nusprendė „prisidėti ne tik investuodama, bet ir pasidalindama savo patirtimi“.[36][37]

„MISHKAY Biotech“

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2020 m. liepą „Tesonet“ atlikta investicija į „MISHKAY Biotech“ suteikė įmonei galimybę startuoti jau sekančiais metais. „MISHKAY“ yra zero-waste startuolis, gaminantis funkcinius maisto produktus ir papildus iš savo paties ūkyje auginamų vaistinių bei valgomųjų grybų.[38]

„Cyber City“

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Technologijų miestelis „Cyber City“ įsikūręs 35 000 m² teritorijoje Vilniaus Naujamiestyje, kur anksčiau stovėjo „Spartos“ gamykla. Statybos prasidėjo 2020 m. pabaigoje ir baigėsi 2023 m.[39] Miestelį sudaro 4 A+ klasės pastatai, kuriuose įrengtos konferencijų salės, bendradarbystės erdvės, biurai, komercinės patalpos, poilsio zonos, sporto salė ir treniruoklių erdvės. Šiuo metu miestelyje dirba daugiau nei 3 300 žmonių. „Tesonet“ yra didžiausias „Cyber City“ investuotojas ir nuomininkas.[40]

„Decodo“

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 2018 m. lyderiaujantis tarpinių serverių paslaugų teikėjas, siūlantis gyvenamuosius, duomenų centrų ir mobiliuosius tarpinius serverius. „Decodo“ iš viso turi daugiau nei 65 mln. IP adresų 195 vietovėse.[41] Apie 50 000 vartotojų aptarnaujanti įmonė 2022 m. pristatė „Pay As You Go“ kainodarą,[42][43] o 2023 m. – gyvenamųjų tarpinių serverių paslaugą, kurią teigiamai įvertino „Business Insider“.

„London Lions“

Krepšinio klubas „London Lions“, įkurtas 1977 m. (tuometinis pavadinimas – „Hemel Hempstead Lakers“) ir šiuo metu įsikūręs Stratforde, Rytų Londone, rungtyniauja „Super League Basketball“ lygoje. „Tesonet“ 2024 m. tapo „London Lions“ savininku.[44] 2025 m. klubas pranešė apie planus išsikelti iš Stratfordo ir pasistatyti naują sporto areną, kurioje bus vykdomos įvairios jaunimo programos ir bendruomenės iniciatyvos.[45] Šį planą patvirtino dabartinis Londono meras Sadiq Khan. Naujosios arenos talpa bus ne mažiau, nei 10 tūkst. sėdimų vietų (Stratfordo „Copper Box Arena“, kurioje „London Lions“ šiuo metu rungtyniauja, turi 6 tūkst.).[46] Anot „Tesonet“ bendraįkūrėjo Tomo Okmano, „Kadangi „Lions“ turi apetito rungtyniauti su geriausiomis Europos komandomis – ir laimėti – džiaugiamės galimybe juos palaikyti šioje kelionėje. Tokioms ambicijoms ir tikslams reikalinga aukščiausios klasės arena. Taigi, pranešame apie savo ketinimą pastatyti naujus, klubo poreikius atitinkančius namus, kurie padės jam sukurti geresnę ateitį tiek sau pačiam, tiek miestui“.[47]

„FPRO“

„FPRO“ – Lietuvos startuolis, siūlantis interaktyvią programėlę, skirtą tobulinti 6-12 m. vaikų futbolo techniką, koordinaciją ir kamuolio valdymo įgūdžius. Kartu su „UEFA“ sertifikuotais treneriais ir sporto mokslo specialistais sukurta programėle šiuo metu naudojasi daugiau nei 140 tūkst. vaikų iš JK, Vokietijos, JAV ir kitų šalių. 2025 m. įvyko pirmasis startuolio išorinio finansavimo raundas, kurio metu „Tesonet“ į jį investavo 2 mln. EUR. Ši investicija atspindi „Tesonet“ strategiją plėtoti sporto inovacijų ekosistemą, tuo pat metu stiprinant tiek Lietuvos, tiek viso pasaulio bendruomenes.[48]

Partnerystės su rizikos kapitalo fondais

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Tesonet“ taip pat aktyviai veikia Europos rizikos kapitalo rinkoje. Kaip partnere, įmonė dalyvauja keliuose rizikos kapitalo fonduose, pvz., „Practica Capital“, „Firstpick“ ir kituose.[49]

Pripažinimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2020 m. „Tesonet“ buvo išrinkta Metų nuomonės lydere „Startup Museum“ apdovanojimuose už išskirtinius nuopelnus Vilniaus startuolių bendruomenei.[50]

2023 m. „Vilnius TechFusion“ apdovanojimuose T. Okmanas ir E. Sabaliauskas įveikė 4 kitus nominantus ir gavo „Ecosystem Hero“ apdovanojimą.[51] „Global Lithuanian Awards“ jie taip pat buvo pripažinti už Lietuvoje jų kuriamas ir pasaulyje lyderiaujančias inovacijas.[52] 2024 m. „Tesonet“ investicijų vadovė Eglė Eidimtaitė tapo pirmąja lietuve, pakviesta prisijungti prie „PayPal“ klientų patariamosios tarybos, įsteigtos siekiant kurti bei vystyti personalizuotus sprendimus, tobulinti produktus ir gerinti klientų patirtį.[53]

Įmonės kultūra

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Tesonet“ aktyviai propaguoja darbostogas užsienyje ir teigia, kad, nepaisant sutrumpėjusių darbo valandų, jos didina produktyvumą. 2023 m. „Tesonet“ suorganizavo didžiausias Lietuvos įmonės kada nors surengtas darbostogas, kuriose dalyvavo daugiau nei 2 000 žmonių.[54] 2024 m. „Tesonet“ pakvietė prezidentę Dalią Grybauskaitę į diskusiją apie vidinius lyderystės išteklius sunkiais laikais. Tais pačiais metais įvyko ir pirmasis įmonės 3 dienų trukmės DI hakatonas, skirtas skatinti darbuotojų susidomėjimą šia technologija.[55]

Socialinė atsakomybė

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2020 m. T. Okmanas pakvietė šalies technologijų įmones prisijungti prie „Tesonet“ pastangų remiant COVID-19 pandemijos kontrolei būtinos įrangos pirkimą „Santaros klinikoms“.[56] Iš viso buvo surinkta daugiau nei 200 tūkst. eurų. Tais pačiais metais „Tesonet“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Kauno technologijos universitetu.[57] Šiuo būdu, įmonė prisideda prie informacinių technologijų ir IT specialistų rengimo, be kita ko, suteikdama jiems praktikos galimybes kibernetinio saugumo srityje.

2021 m. „Tesonet“ kartu su keliais kitais Lietuvos startuoliais įsteigė asociaciją „Unicorns Lithuania“. Asociacijos misija – telkti ir skatinti startuolius bei visuomenę kurti Lietuvos ateitį. Vizija – Lietuva: geriausia vieta pasaulyje vienaragiams augti. Strateginis tikslas – iki 2030 m. pasiekti, kad aukštos pridėtinės vertės technologijų sektorius tapų pagrindiniu Lietuvos ekonomikos augimo varikliu.[58]

2022 m. „CyberCare“ atidarė biurą Lvive, Ukrainoje. Nors tai padaryti buvo planuojama dar prieš Rusijos invaziją, „CyberCare“ vadovas Dainius Vanagas teigia, kad motyvacijos plano įgyvendinimui galiausiai suteikė noras prisidėti prie Ukrainos atkūrimo ir atstatymo.[59]

2023 m. per labdaros renginį „Radarom“, skirtą aprūpinti Ukrainą šiuolaikinėmis, veiksmingomis gynybos priemonėmis, „Tesonet“ įsipareigojo padvigubinti surinktų aukų sumą. Galutinis bendrovės indėlis siekė 1 mln. eurų.[60]

2025 m. „Tesonet“ gavo Šv. Kristoforo apdovanojimą už pastangas skatinant atsakingo verslo praktikas Vilniuje.[61]

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ https://rekvizitai.vz.lt/imone/tesonet_global/
  2. ↑ „Tesonet" Crunchbase. Nuoroda tikrinta 2025-07-23
  3. ↑ „The largest startup accelerator in the Baltic states is now more than 1300 strong" 15min 2020-11-05. Nuoroda tikrinta 2025-07-23
  4. ↑ „News About Vilnius Startups Will Spread Even Further: a Museum Dedicated to Them Has Been Opened" Vilnius Tech Fusion 2021-07-14. Nuoroda tikrinta 2025-07-14
  5. ↑ „Moving the VPN industry forward: a Q&A with NordVPN" Techradar 2020-03-31. Nuoroda tikrinta 2025-07-23
  6. ↑ „Tesonet – Accelerating the Digital Future and Innovation" Tesonet 2021-04-30. Nuoroda tikrinta 2025-07-23
  7. ↑ „Kelionė iki vienaragio: kaip Fabijoniškių bute registruota įmonė išaugo į milijardinę kompaniją?" 15min 2022-04-09. Nuoroda tikrinta 2025-07-23
  8. ↑ „Tesonet has established CyberCare product service center for cyber security products" Made in Vilnius 2021-04-13. Nuoroda tikrinta 2025-07-23
  9. ↑ „A VPN company just became Lithuania’s second tech unicorn" CNBC 2022-04-06. Nuoroda tikrinta 2025-07-23
  10. ↑ „Žalgiris“ su „Tesonet“ kuria startuolį" 15min 2022-03-17 Nuoroda tikrinta 2025-07-23
  11. ↑ „Tesonet triples its investment into the biotechnology startup MISHKAY Biotech" Delfi 2024-09-09. Nuoroda tikrinta 2025-07-23
  12. ↑ „London Lions taken over by tech firm Tesonet" BBC 2024-08-19. Nuoroda tikrinta 2025-07-23
  13. ↑ „Šiuos Lietuvos startuolių kūrėjus labiausiai pastebi pasaulis – TOP100" login.lt 2023-06-08. Nuoroda tikrinta 2025-07-23
  14. ↑ „3 reasons for the tech world to be optimistic from Davos 2023" Nord Security 2023-02-14. Nuoroda tikrinta 2025-07-23
  15. ↑ „Tomui Okmanui ir Eimantui Sabaliauskui už paramą VšĮ „Mėlyna ir geltona“ suteiktas nacionalinio mecenato vardas" Defli 2024-06-12. Nuoroda tikrinta 2025-07-23
  16. ↑ „Reputacijos indekso tyrimas: išrinktos geriausiai Lietuvoje vertinamos įmonės" Delfi 2024-04-10. Nuoroda tikrinta 2025-07-25
  17. ↑ „NordVPN's Parent Company Is Merging With VPN Provider Surfshark" PCMag 2022-02-02. Nuoroda tikrinta 2025-07-23
  18. ↑ „Surfshark makes the Fastest Growing Companies ranking once again" Surfshark 2025-03-04. Nuorota tikrinta 2025-07-23
  19. ↑ „NordVPN's Parent Company Is Merging With VPN Provider Surfshark" PCMag 2022-02-02. Nuoroda tikrinta 2025-07-23
  20. ↑ „Oxylabs Becomes Largest Global Proxy Provider With Over 100 Million Ethically-Obtained Residential Proxies" Access Newswire 2020-09-14. Nuorodta tikrinta 2025-07-23
  21. ↑ „Oxylabs Announces Partnership With Student-led TrackCorona" Oxylabs 2020-03-26. Nuoroda tikrinta 2025-07-23
  22. ↑ „Oxylabs Recognized with the 2022 Baltic Sustainability Award" Archyvuota kopija 2025-06-05 iš Wayback Machine projekto. Business Insider 2022-12-06. Nuoroda tikrinta 2025-07-23
  23. ↑ „Oxylabs' "Project 4β" Partners with Bellingcat to Elevate Open Source Investigations" Yahoo Finance 2024-05-05. Nuoroda tikrinta 2025-07-23
  24. ↑ „Kaip lietuvių sukurta žiniasklaidos grupė „Mediatech“ įsitvirtino vienoje didžiausių pasaulio rinkų" 15min 2024-10-10. Nuoroda tikrinta 2025-07-23
  25. ↑ „Nord Security founders launch Nexos.ai to help enterprises take AI projects from pilot to production" TechCruch 2025-01-17. Nuoroda tikrinta 2025-07-23
  26. ↑ „Hostinger’s rapid growth: surpassed 3 million clients mark" Unicorns Lithuania 2024-08-13. Nuoroda tikrinta 2025-07-23
  27. ↑ „FT 1000: the eighth annual ranking of Europe’s fastest-growing companies" Financial Times 2024-03-01. Nuoroda tikrinta 2025-07-23
  28. ↑ „Hostinger becomes the world’s fastest growing web hosting company" Techradar 2024-05-30. Nuoroda tikrinta 2025-07-23
  29. ↑ „Motiejūnas pardavė dalį „Žalgirio“ akcijų" Delfi 2022-04-22. Nuoroda tikrinta 2025-07-23
  30. ↑ „Invalda INVL“, „Tesonet“ ir „ME Investicija“ iš ERPB įsigys 18% Šiaulių banko akcijų" Verslo Žinios 2021-12-22. Nuoroda tikrinta 2025-07-23
  31. ↑ „After receiving EUR 1.2 m initial investment Turing College launches in Lithuania: an alternative approach to technology education" 15min 2020-08-24. Nuoroda tikrinta 2025-07-23
  32. ↑ „Lietuvių „Turing College“ tapo pirmu akredituotu virtualiu koledžu Baltijos šalyse" Verslo Žinios 2023-05-11. Nuoroda tikrinta 2025-07-23
  33. ↑ „Mokymų startuolis „Turing College“ varžėsi dėl Silicio slėnio investicijų" Verslo Žinios 2021-03-24. Nuoroda tikrinta 2025-07-23
  34. ↑ „After lockdowns boost gaming marketplace Eneba, it raises $8M from Practica Capital and InReach Ventures" Pratica Capital 2020-12-21. Nuoroda tikrinta 2025-07-23
  35. ↑ „Global quest: How Eneba expanded globally and improved acceptance rate with Checkout.com" Checkout.com Nuoroda tikrinta 2025-07-23
  36. ↑ „Startup Of The Week: CAST AI" Archyvuota kopija 2025-06-05 iš Wayback Machine projekto. Inovation Agency 2021-02-02. Nuoroda tikrinta 2025-07-23
  37. ↑ „Tesonet and CAST AI: transforming the cloud industry together" Tesonet 2021-04-07. Nuoroda tikrinta 2025-07-23
  38. ↑ „Tesonet“ trigubina investiciją į startuolį „Mishkay Biotech“ LRT 2024-09-09. Nuoroda tikrinta 2025-07-23
  39. ↑ „Lithuanian Unicorn-breeders Tell All: Success Principles, Demand for Talent, and Conditions for Having More Startups in the Country" Unicorns Lithuania 2023-08-16. Nuoroda tikrinta 2025-07-23
  40. ↑ „Naujamiestyje, „Spartos“ teritorijoje, prasideda grandiozinės statybos (vizualizacijos)" Made in Vilnius 2020-12-09. Nuoroda tikrinta 2025-07-23
  41. ↑ „Decodo: Your Gateway to Secure and Flexible Internet Access" GeeLark 2025-04-30. Nuoroda tikrinta 2025-07-23
  42. ↑ „EWDCI Member Spotlight Q&A: Smartproxy" ewdci 2024-06-20. Nuoroda tikrinta 2025-07-23
  43. ↑ „Smartproxy announces the launch of a new payment method – Pay As You Go" GlobalNewswire 2022-08-10. Nuoroda tikrinta 2025-08-23
  44. ↑ London Lions taken over by tech firm Tesonet BBC 2024-08-14. Nuoroda tikrinta 2025-09-02
  45. ↑ London Lions to leave Copper Box Arena and build new stadium Newham Recorder 2025-03-11. Nuoroda tikrinta 2025-09-02
  46. ↑ Tesonet eyes London learnings with Vilnius arena deal The Stadium Business 2025-07-23. Nuoroda tikrinta 2025-09-02
  47. ↑ London Lions to leave Copper Box Arena and build new stadium Newham Recorder 2025-03-11. Nuoroda tikrinta 2025-09-02
  48. ↑ Tesonet invests in Lithuanian SportsTech startup FPRO GlobeNewswire 2025-06-03. Nuoroda tikrinta 2025-09-02
  49. ↑ „Practica's €70M fund to help realize early-stage Baltic entrepreneurs' ambition" Practica Capital 2022-12-23. Nuoroda tikrinta 2025-07-23
  50. ↑ „Vilnius Celebrates its Startup Ecosystem with Virtual Awards Ceremony and Online Exhibition" Go Vilnius. Nuoroda tikrinta 2025-07-23
  51. ↑ „Vilnius TechFusion apdovanojimai 2024" Vilnius TechFusion. Nuoroda tikrinta 2025-07-23
  52. ↑ „For Worldwide Recognition of Global Lithuanian Professionals" GLA2024. Nuoroda tikrinta 2025-07-23
  53. ↑ „Tesonet's CIO Eglė Eidimtaitė joins PayPal's Customer Advisory Board" Global Newswire 2024-12-30. Nuoroda tikrinta 2025-07-23
  54. ↑ „Didžiausios Lietuvoje darbostogos – daugiau nei 2 tūkst. žmonių: kaip atrodo tokio renginio užkulisiai?" Defli 2023-06-06. Nuoroda tikrinta 2025-07-23
  55. ↑ „AI-ONLY hackathon" Innovation Agency. Nuoroda tikrinta 2025-07-23
  56. ↑ „Privataus verslo parama per koronaviruso krizę: 20 iniciatyvų" Delfi 2020-03-24. Nuoroda tikrinta 2025-07-23
  57. ↑ „IT and technology accelerator Tesonet is open to KTU students" ktu 2020-10-09. Nuoroda tikrinta 2025-07-23
  58. ↑ „Didieji Lietuvos startuoliai įsteigė asociaciją „Vienaragiai LT“[neveikianti nuoroda] Verslo Žinios 2021-04-22. Nuoroda tikrinta 2025-07-23
  59. ↑ „Kol vienos įmonės bėga iš Ukrainos, kitos drąsiai ten kuriasi: lietuviai nori prisidėti prie šalies atstatymo kuo anksčiau" Delfi 2022-10-23. Nuoroda tikrinta 2025-07-23
  60. ↑ „Radarom“: per valandą suaukota daugiau nei milijonas eurų, „Tesonet“ pridės dar milijoną" 15min 2023-02-03. Nuoroda tikrinta 2025-07-23
  61. ↑ „Vilnius išdalino „Šv. Kristoforus“ labiausiai nusipelniusiems miestiečiams" Vilnius 2025-01-25. Nuoroda tikrinta 2025-07-23

Nuorodos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Tesonet&oldid=7641844"